2018 m. pagrindinėse komandinių sporto šakų varžybose aukso medaliais pasidabino tik Vilniaus MSC "Baltic Amadeus" vandensvydininkai. Vis dėlto į 2019-uosius sostinės sportininkai žvelgia neslėpdami lūkesčių.

Medalių derlius

Reprezentacinėms Vilniaus miesto komandoms 2018-ieji spindėjo sidabru. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) nugalėtojų taurę aštuntą kartą iš eilės iškovojo Kauno "Žalgiris", o Vilniaus "Rytas" po dvejų metų pertraukos žaidė finale. Moterų krepšinio lygos pirmenybių finale grūmėsi ir sostinės "Kibirkšties" krepšininkės. Lietuvos futbolo A lygoje pastaruosius du sezonus auksu dabinosi Marijampolės "Sūduva", o Vilniaus "Žalgirio" futbolininkai turėjo tenkintis sidabro medaliais. Šalies vyrų rankinio čempionate beveik dešimtmetį dominuoja Klaipėdos atstovai, o Vilniaus rankinio centro vyrų komanda "VHC Šviesa" pernai užėmė antrą vietą.

Medalius rinko ir kitos Vilniaus sporto komandos: žolės riedulio moterų ir vyrų pirmenybėse sostinės "Žuvėdros" sporto klubo komandos užėmė antrą ir trečią vietas, analogiškais pasiekimais šalies regbio čempionate pasižymėjo ir Vilniaus "VRA-Tomosta" bei "Geležinis vilkas". Moterų rankinio pirmenybėse bronzą pelnė Vilniaus "Eglė-Šviesa-SM Tauras", o ledo ritulio čempionate trečią vietą užėmė sostinės "Hockey Punks" ekipa. Auksiniu įrašu sostinės komandų pasirodymus šalies pirmenybėse pernai papildė tik Vilniaus MSC "Baltic Amadeus" vandensvydininkai. Praėjusių metų gegužę Lietuvos vandensvydžio čempionato finale jie įveikė Alytaus SRC "Dzūkijos vandenis" ekipą ir dvyliktą kartą iš eilės iškovojo čempionų titulą. Bet net ir sostinės vandensvydininkams metų pabaigą apkartino pralaimėjimas taurės turnyro finale.

Vilnius atsilikęs

"Baltic Amadeus" komandos treneris Nerijus Papaurėlis konstatavo, kad vandensvydininkus prislėgė visiems Vilniaus sporto klubams bendros problemos.

"Neturėdami baseinų mes beveik pusantrų metų laikėmės, bet vasarą pagrindiniai žaidėjai išsibėgiojo po kitus miestus, nes pas mus nebuvo kur sportuoti. Taip susiformavo pajėgi komanda Elektrėnuose. Ten yra kokybiškas baseinas, sudarytos geros sąlygos treniruotis ir rungtyniauti. Šiais metais Elektrėnai turės galimybę mesti iššūkį mums ir šalies čempionate. Tas pats vyksta ir kitose sporto šakose. Visi matome, kad kituose miestuose komandoms skiriama didesnė finansinė parama, o Vilniuje valdžios požiūris į sporto klubus iki šiol buvo labai atsainus. Savivaldybė pastaraisiais metais mūsų klubui skirdavo po kelis tūkstančius eurų, tad klubai iš esmės gyvendavo tik iš entuziazmo. Todėl manęs nestebina, kad sostinės sporto klubai nesugeba laimėti čempionatų, nes net ir krepšinyje Kauno miesto parama "Žalgiriui" yra daug didesnė nei Vilniaus "Rytui", – teigė N.Papaurėlis.

Neturėdami baseinų mes beveik pusantrų metų laikėmės, bet vasarą pagrindiniai žaidėjai išsibėgiojo po kitus miestus, nes pas mus nebuvo kur sportuoti.

Jam pritaria ir pernai be medalių likusių daugkartinių šalies tinklinio čempionų "Vilniaus kolegija – Flamingo Volley" komandos vyriausiasis treneris Vasilijus Burakinskis.

"Anksčiau Vilniuje buvo keturios tinklinio komandos, o prieš šį sezoną buvo reali tikimybė, kad neliks nė vienos. Miesto parama iki šiol buvo tik simbolinė, o pagrindinių rėmėjų resursai išseko. Prieš kelerius metus mes šeštą kartą tapome Lietuvos čempionais, sėkmingai žaidėme Baltijos taurės turnyre. Tačiau mūsų geriausius žaidėjus prisiviliojo didesnius atlyginimus pasiūliusios kitų miestų komandos, liko tik jauni, nepatyrę tinklininkai. Žaidžiame iš entuziazmo, todėl pernai pralaimėjome visas penkerias rungtynes ir užimame paskutinę – šeštą vietą. Tokia yra vyrų tinklinio realybė sostinėje", – konstatavo komandos "Vilniaus kolegija – Flamingo Volley" vyriausiasis treneris.

Pyragas ir trupiniai

Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Sporto skyriaus vedėjas Evaldas Martinka "Vilniaus dienai" sakė, kad iki šiol savivaldybė tiesiogiai finansavo tik krepšinio klubus "Rytą", "Kibirkštį", futbolo – "Žalgirį" ir rankinio – "VHC Šviesą", nes ji pati dalyvavo šių klubų valdyme. Savivaldybės duomenimis, 2016–2018 m. "Rytui" buvo skirta 3,5 mln. eurų, "Žalgiriui" – 2,6 mln., "Kibirkščiai" – 500 tūkst., "Šviesai" – 165 tūkst. Beje, 2017 m. rudenį "Rytui" ir "Žalgiriui" papildomai buvo skirta dar po 500 tūkst. eurų. Kitiems sostinės sporto klubams tekdavo tik trupiniai iš Kūno kultūros ir sporto projektų finansavimo konkursų. Pasak E.Martinkos, per praėjusius trejus metus šiuo būdu lėšas gavo tinklinio, moterų futbolo, vandensvydžio, ledo ritulio, rankinio ir kitų sporto šakų komandos, žaidžiančios aukščiausiuose Lietuvos čempionatų divizionuose. Tiesa, maksimali finansinė parama vienam projektui negalėjo viršyti 10 tūkst. eurų.

Laukė iki dabar

Per artimiausius trejus metus sostinės sporto klubams planuojama paskirstyti 7,8 mln. eurų. O šiais metais didžiojo finansinio pyrago dalybose dalyvaus ne tik krepšininkai, futbolininkai ir rankininkai.

"Nuo 2019 m. į finansinę paramą galės pretenduoti gerokai daugiau įvairesnių sporto klubų, kurie pastaraisiais metais dalyvavo nacionaliniuose aukščiausio lygio čempionatuose, garsina Vilnių tarptautinėje erdvėje, – teigė E.Martinka. – Skiriant finansavimą planuojama atsižvelgti ir į sporto klubo iškovotas prizines vietas Lietuvos aukščiausio lygio ir svarbiausiose tarptautinės ir nacionalinės reikšmės aukščiausio lygio čempionatų varžybose per pastaruosius ketverius metus. Bus vertinama, ar klubas yra aktyvus – kiek yra sužaidžiama rungtynių sostinėje, kiek bendradarbiaujama su visuomene, ar vykdo jaunimo programas, ar aktyviai dalyvauja įvairiuose socialiniuose projektuose ir pan.

Šia programa savivaldybė ketina remti stipriausias miesto komandas. Be to, komandos turėtų aktyviai siekti, kad į rungtynes susirinktų kuo daugiau žiūrovų, rūpintis varžybų transliacijomis ir pan. Pagal šią programą stipriausi klubai bus garantuoti dėl savivaldybės paramos trejiems metams", – tikino E.Martinka.

Optimizmo gūsis

"Manau, turėdami 100–150 tūkst. eurų metų biudžetą mes galvotume ne apie išgyvenimą, o apie augimą, tobulėjimą, – sakė komandos "Vilniaus kolegija – Flamingo Volley" vyriausiasis treneris V.Burakinskis. – Galėtume ne tik rimtai ruoštis Baltijos taurės turnyrams, bet po ilgos pertraukos grįžtume ir į Europos turnyrus. Apskritai, esame pasirengę efektyviai panaudoti finansinius resursus, kad būtų ilgalaikis efektas. Mes jau turime jaunimo rengimo programą, o su miesto skiriama parama galėtume sukurti profesionalų tinklinio klubą su visa piramide ir struktūra."

Apie profesionalesnį požiūrį kalbėjo ir N.Papaurėlis: "Šiandien mums reikėtų apie 100 tūkst. eurų biudžeto, kad galėtume treniruotis 8–10 kartų per savaitę ir normaliai ruoštis startams Europos taurių turnyruose. Per vienerius metus kažkokių įspūdingų šuolių tikrai nebus, bet per trejus metus jau galima kažką formuoti, auginti ir tobulinti. Be abejo, tam reikia ne tik finansavimo, bet kryptingos sporto bazių rengimo politikos. Fabijoniškių baseinas yra gerai, bet jo visiems vandens sporto šakų atstovams tikrai neužteks. Mes labai laukiame Lazdynų baseino, nes būtent jis turėtų būti pritaikytas ir vandensvydžio reikmėms. Apskritai, tikiuosi, kad sunkiausias etapas jau praeityje ir mūsų visų laukia šviesesni laikai."