Tai, dėl ko buvo kovota ne vienus metus, eina šuniui ant uodegos – kitą sezoną Eurolygoje "Žalgirio" gali ir nebūti. Sprendimas trauktis iš Eurolygos apskritai reikštų "Žalgirio" mirtį.

Eurolyga – per brangi

Trečiadienį sukanka 10 metų po didžiausios Lietuvos krepšinio klubo pergalės tarptautinėje arenoje. 1999 balandžio 18 d., kai Kauno "Žalgirio" krepšininkai virš galvų kėlė iškovotą Eurolygos taurę, atrodė, kad "Žalgiris" atvertė naują istorijos puslapį ir toliau šlovins šalį per amžių amžius, kaip tai darė daugelį dešimtmečių.

Įspūdingos pergalės paminėjimo išvakarėse dabartinis klubo generalinis direktorius Paulius Motiejūnas nevyniodamas žodžių į vatą teigia, kad prieš 10 metų atvertas puslapis gali būti užverstas visam laikui.

Pagal pirminius paskaičiavimus, kitam sezonui iš miesto savivaldybės, verslininkų, bilietų pardavimo bei kitų šaltinių "Žalgiris" gali surinkti 10–11 mln. litų. Tokių pinigų neužtektų dabartinių žaidėjų algoms ir apie lyderių išsaugojimą arba naujų aukštos klasės žaidėjų prisiviliojimą nebūtų nė kalbos.

Maža to, gresia žiaurios Eurolygos sankcijos. Ši yra nustačiusi, kad minimalus turnyre dalyvaujančio klubo biudžetas turi būti bent 6 mln. eurų.

Eurolygą gal ir būtų galima įkalbėti suteikti progą, tačiau, P.Motiejūno manymu, nepadidinus biudžeto, tai tik pratęstų komandos agoniją.

"Jei surinksime tik 10 mln. litų, ateinantį sezoną komandą subursime iš vaikų. Žaistume, bet mus po metų iškart išmestų, nes visas rungtynes gautume į vienus vartus", – kalbėjo P.Motiejūnas.

Rėmėjų prerijose – sausra

Perniek gali nueiti ištisi "Žalgirio" vardo kūrimo metai, išsvajota Eurolygos A licencija, komandai neabejingų verslininkų ir paprastų krepšinio mėgėjų triūsas bei suaukota finansinė parama.

Klubo vadovas aiškina, kad gelbėjimo rato kol kas nėra kam mesti. Pajėgių rėmėjų paieškos – bevaisės. Nebeskambina ir anksčiau aktyviai klubo akcijų įsigijimu domėjęsi užsieniečiai. Tiesa, kai sužaisti su "Žalgiriu" Kaune norėjo Kijevo "Budivelnik", kurį remia ir į "Žalgirį" investuoti ketinę Ukrainos verslininkai, Kauno klubo vadovai atsisakė galimybės su jais susitikti akis į akį.

"Žalgiris" dar turi laiko iki vasaros pabaigos, bet iš paskos jis tempiasi potencialiems investuotojams itin nepatrauklų kraitį – skolas. Sezono pabaigoje, įskaičius šių metų įsipareigojimus, jos turėtų siekti apie 20 mln. litų.

Pasak P.Motiejūno, prieš sezoną finansines galimybes pervertino buvusi klubo valdyba, siekusi išsilaikyti aukščiausiame lygyje: "Viskas buvo daroma dėl Eurolygos A licencijos. Biudžetas buvo suformuotas neatsakingai. Bet reikia pripažinti, kad, prasidėjus finansinei krizei, ne visus įsipareigojimus įvykdė rėmėjai."

P.Motiejūnas taip pat pabrėžė, kad tikrai niekas nieko nepavogė iš "Žalgirio", kaip buvo kalbama. Paprasčiausiai nebuvo gauti planuoti pinigai. Tenka pripažinti ir tai, kad ankstesnės "Žalgirio" valdybos pastangos nebuvo bevaisės, klubas gavo tai, ko siekė, – Eurolygos A licenciją.

Žaidžia iš dėkingumo

Jei "Žalgiris" iškristų ar net savo noru pasitrauktų iš Eurolygos, durys į ją galbūt užsivertų visiems laikams. Ne pačiame populiariausiame turnyre rungtyniaujanti komanda turi kur kas mažiau galimybių pritraukti galingų rėmėjų dėmesį, o skolos niekur neišgaruotų.

"Žalgiris" skolingas bankams, tiekėjams, buvusiems ir dabartiniams žaidėjams bei jų agentams.

Vakar vakare P.Motiejūnas skubėjo pas žaidėjus. Tikslas – derybos dėl dar didesnio algų mažinimo.

Beveik prieš porą mėnesių krepšininkai sutiko dešimtadaliu susimažinti algas, tačiau šis diržų susiveržimas biudžeto skylių neužlopė. Daugiausiai uždirbantiems žalgiriečiams klubas nėra sumokėjęs už pusę sezono, tačiau jie sezoną užbaigs Kaune.

"Jie lieka ne dėl pinigų, bet todėl, kad gerbia ir myli "Žalgirį", todėl, kad jaučia didelę pagarbą ir padėką sunkiausiu metu pinigus aukojusiems žmonėms", – sakė P.Motiejūnas.

Tačiau daugelio dabartinių žalgiriečių karjerai garsiausioje Lietuvos komandoje po gero mėnesio greičiausiai teks dėti tašką. P.Motiejūnas sako, kad jei radikaliai nepasikeis situacija, jam net neapsivers liežuvis prašyti krepšininkų likti dar vienam sezonui, kai net neatsiskaityta už šį. Be to, visi "Žalgirio" lyderiai jau yra tapę laisvaisiais agentais.

Kol kas dabartiniai žalgiriečiai žaidžia iš patriotiškumo ir sankcijomis negrasina, tačiau klubą po teismus tampo buvusių keturių žaidėjų advokatai.

Ne visi pinigai išmokėti jau kitose komandose žaidžiantiems Marko Popovičiui, Ratko Vardai, Goranui Jurakui ir Vilmantui Diliui.

Kur dėsime areną?

Bene labiausiai "Žalgirio" išlikimu turėtų būti susirūpinusi Kauno miesto savivaldybė. Komandos griūtis ne tik išbalansuotų eilinių miesto žmonių emocinį lauką, bet ir kirstų per Kauno piniginę. Miestas prarastų kone ryškiausią simbolį, o ateityje turėtų atseikėti kur kas didesnę pinigų sumą už Nemuno saloje statomos Kauno pramogų ir sporto arenos valdymą.

"Kauno diena" jau yra rašiusi, kad arenos valdymo konkurse svarstantys dalyvauti verslininkai akylai seka "Žalgirio" pulsą. Jei jis nebežaistų Eurolygoje, tai akivaizdžiai atsilieptų arenos išlaidų ir pajamų santykiui. Prestižiniame Europos turnyre komandos sužaidžia mažiausiai 10 rungtynių. O kur dar kovos su Vilniaus "Lietuvos rytu", kurios prarastų intrigą, jei Kauno komanda prarastų aukštos klasės žaidėjus.

Vilniuje "Siemens" ir Panevėžyje "Cido" arenas valdantys verslininkai sako, kad jei "Žalgiris" nusilptų, jie į Kauną kojos greičiausiai net nekeltų.

Miesto valdžia pavojus lyg ir supranta, tačiau ne kartą yra pareiškusi, kad biudžete krepšinio klubui daugiau lėšų nėra.

Kauno savivaldybė "Žalgiriui" vis dar nėra pervedusi visos žadėtos paramos. Praėjusį sezoną klubas iš banko paėmė 2,3 mln. litų paskolą, už kurios grąžinimą laidavo savivaldybė. Šių pinigų ji bankui dar nepervedė, o palūkanas moka "Žalgiris".