Dienraštis gavo žinių, kad "Žalgiris" rengiasi naujo investuotojo atėjimui. Gali būti, kad šią žinią šiandien išgirs ir Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu.

Padėtis gali pasikeisti

Dvi geros žinios iš "Žalgirio" stovyklos – tik viena medalio pusė. Didelė tikimybė, kad naujasis investuotojas klubą paims beveik be senų skolų arba su gerokai mažesnėmis, negu pastaruoju metu buvo skelbiama. Kitaip sakant, viską pradės nuo balto lapo, nes likę įsiskolinimai bus restruktūrizuoti. Tai, kad "Žalgiris" netrukus sulauks gelbėtojo, kiek daugiau nei prieš savaitę rašė ir vienas dienraštis.

Kas bus naujasis "Žalgirio" mesijas, griežtai slepiama. Panašu, kad tikrosios padėties klube nežino net generalinis direktorius Paulius Motiejūnas.

Jau senokai buvo kalbama, kad tam tikri Arvydo Sabonio aplinkos žmonės veikia už P.Motiejūno nugaros, o jis atlieka tik specialiai numatytus veiksmus, tarp jų – tirština padėtį, pats galvodamas, kad taip ir yra. Todėl klubo vadovas, trečiadienį dalyvaudamas portalo www.kaunodiena.lt forume, teigė, kad padėtis – baisesnė negu baisi ir "Žalgirį" gali išgelbėti tik stebuklas.

Kiekvienam savi tikslai

Kam galėtų pasitarnauti specialus "Žalgirio" padėties juodinimas? Yra kelios priežastys. Viena jų – kalbant apie gresiantį "Žalgirio" bankrotą ir galimą legendinio klubo mirtį, daugiau šansų susitarti su kreditoriais dėl skolų nubraukimo, tai šiuo metu ir vyksta. Antroji – atėjus į klubą tokiu sunkiu metu, naujajam gelbėtojui šlovė garantuota. O kas galėtų paneigti, kad po to tas populiarumas nebus panaudotas politiniuose rinkimuose?

Tačiau kad ir kaip būtų, "Žalgiriui" investuotojas reikalingas, nes už šį sezoną yra įsiskolinimų ir didžiausi – žaidėjams. Stabilizuota finansinė klubo padėtis pakeltų krepšininkų nuotaiką prieš Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo seriją, kuri startuos gegužės 6 d. Tačiau labiausiai gera žinia apie investuotoją reikalinga Eurolygai, nes P.Motiejūnas yra teigęs, kad dėl skolų ir įsipareigojimų nevykdymo iš "Žalgirio" gali būti atimta A licencija.

Skaičių labirintuose

Dienraštis pabandė paskaičiuoti, kas įeina į tariamas 20 mln. "Žalgirio" skolas:

1,9 mln. litų – Vyriausybės skola už 1999–2000 m. sezoną.

2,3 mln. litų – Kauno savivaldybės skola už 2007–2008 m. sezoną.

Apie 2 mln. litų – tiek susitaupys skolos išėjusiems legionieriams, kuriems bus mokamas kontrakto skirtumas tarp "Žalgirio" ir kontrakto, pasirašyto su dabartinėmis jų komandomis.

4 mln. litų – paimtas ilgalaikis kreditas iš banko, kuris turi būti grąžintas tik 2012 m. Kreditas laiduotas užstatu – "Žalgirio" treniruočių centro pastatu.

Apie 2,5 mln. litų – už tokią sumą žaidėjai susimažino atlyginimus (neoficialūs duomenys).

Apie 1 mln. litų – tiek pinigų atsisakė kiti kreditoriai (neoficialūs duomenys).

Mįslinga padėtis dėl vienos aludarių bendrovės, rėmusios "Žalgirį" 2005–2006 m. Ji liko skolinga 600 tūkst. litų, tačiau gali būti, kad ši skola buvo grąžinta šį pavasarį, įskaičiavus ją į "Respublikos" paramą.

Be to, "Žalgiris" šiemet dar turi gauti kiek daugiau nei 1 mln. iš Eurolygos (apie 600 tūkst. litų), Kūno kultūros ir sporto departamento (apie 550 tūkst. litų) ir už bilietus, kurie bus parduoti į LKL finalo rungtynes sporto halėje (apie 50–80 tūkst. litų, priklausomai nuo rungtynių skaičiaus).

Viską suskaičiavus, 20 mln. niekaip neišeina, o šiandien reali skola yra apie 5 mln. litų. Todėl pagrįstai kyla abejonių, ar "Žalgirio" padėtis viešoje erdvėje nebuvo specialiai bloginama, siekiant tam tikrų tikslų?