Vienas įdomiausių ir sėkmingiausių sezonų mūsų šalies futbole – taip 2010-uosius apibūdino Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Liutauras Varanavičius. Ne visi šios sporto šakos specialistai trykšta tokiu pat optimizmu.

Savigyra – nepamatuota

Buvę nacionalinės rinktinės strategai, legendinio Vilniaus "Žalgirio" vairininkai Benjaminas Zelkevičius ir Algimantas Liubinskas bei daugkartinio šalies čempiono, sėkmingiausio pastarojo dešimtmečio Lietuvos futbolo-beisbolo klubo (FBK) "Kaunas" prezidentas Gintaras Ugianskis mano, kad kol kas mūsų futbolo padangėje nematyti pragiedrulių.

– Per sezono pabaigtuvių iškilmes Trakuose LFF prezidentas L.Varanavičius džiaugėsi parengta ir jau pradėta įgyvendinti 2010–2020 m. Lietuvos futbolo strategija. Jis tikisi, kad futbolas taps populiariausia ir profesionaliausiai organizuota sporto šaka, bendruomenės pripažįstama kaip pirmo pasirinkimo aktyvaus laisvalaikio forma. Ką jūs apie tai manote?

B.Zelkevičius: "Jei koks milimetras pažengtas į priekį, ar tai įspūdingas laimėjimas? Visi matėme, koks buvo praėjęs futbolo sezonas. Neliko Vilniaus "Vėtros" – vieno pajėgiausių šalies klubų, daugkartinis šalies čempionas FBK "Kaunas" nežaidė A lygoje jau antrą sezoną. Lietuvos čempionate dingo intriga, iš anksto buvo galima numatyti, kas kovos dėl prizinių vietų ir kas bus pačioje viršūnėje. Panevėžio "Ekranas" – akivaizdžiai pajėgiausias, todėl nesunkiai apgynė čempiono titulą. Rungtynės dėl antros vietos ir kelių klubų kova turnyro lentelės viduryje sukėlė šiokį tokį susidomėjimą, bet žiūrovai negausiai rinkosi į stadionus. Lietuvoje stinga aukštos klasės žaidėjų, todėl nėra ir gero lygio futbolo."

A.Liubinskas: "Netikiu, kad šis sezonas buvo vienas sėkmingiausių ir kad Lietuvos futbolas žengia į šviesią ateitį. Dar prieš 13 metų, kai treniravau Šiaulių "Karedą" ir tapome Lietuvos čempionais, varžybos buvo daug aukštesnio lygio. Tada žaidė daugiau pajėgesnių komandų. Manau, kad ir kitų ankstesnių metų čempionatai buvo įdomesni nei šis. Norint objektyviai įvertinti dabartį, reikia bent retkarčiais atsisukti atgal ir nepamiršti gerų, pamokančių dalykų. Gal L.Varanavičius turi kitą nuomonę ir to nenori prisiminti?"

B.Zelkevičius: "Pikta, kai dabar bandoma ką nors nepelnytai išryškinti, pasigirti. Aš kol kas nematau Lietuvos futbolo laimėjimų per 20 nepriklausomybės metų. Vis dar judame atgal, bet ne į priekį. Pirmiausia, reikia sparčiau gerinti materialinę futbolo bazę. Apie tai kalbama jau daugelį metų. Nereikia girtis, kad futbolo aikščių būklė pagerėjusi – Lietuva iki šiol neturi nacionalinio stadiono. Šiuo klausimu esame labiausiai atsilikusi pasaulio valstybė. Dabar visus nenusisekusius projektus bandoma nurašyti krizei, bet kur tie Lietuvos futbolo vadovų iki sunkmečio žadėti stadionai Vilniuje, Naujojoje Vilnioje?"

G.Ugianskis: "Kai žlugo Vilniaus "Vėtra", dirbtinai sukurtoje A lygoje liko tik keli klubai, kurie atitiko šios lygos meistriškumo ir kitus kriterijus. Kiti klubai sustiprėjo be darbo likusiais, subyrėjusių komandų žaidėjais. Šios ekipos tik užpildė laisvas vietas A lygoje ir joje atliko statistų vaidmenį. Todėl čempionatas nebuvo intriguojantis, futbolo rungtynės nevirto švente net rajonuose, kurie nėra išlepinti renginių. Kiek mačiau rungtynių per televiziją, nedideli stadionai buvo apytuščiai. Visuomenei bandoma įteigti, kad daug nuveikta futbolo labui ir dar daugiau bus padaryta ateityje. Kol pasikliaujama senu bagažu, kol federacijoje nepučia nauji vėjai, tol futbolas merdės."

Sistema neveikia

– LFF prezidentas pareiškė, kad, remiantis Europos šalių patirtimi, Lietuvoje bus kuriama nauja futbolininkų rengimo sistema. Ar pritariate šiai naujovei?

B.Zelkevičius: "Galima sukurti savo naują sistemą arba ją nukopijuoti nuo užsienio, bet esmė – ne iškaba. Jei ta sistema bus nevykusi, niekas nepasikeis. Vėl girdėsime tas pačias kalbas, kad blogai dirba treneriai. Dabartinei futbolo sistemai jau seniai reikia permainų. Pirmiausia reikia gerbti pasiaukojamai dirbančius žmones, jiems sudaryti normalias sąlygas, kad jie galėtų dalyvauti futbolo seminaruose, tobulėti. Treneriams reikia kompetentingai padėti ir patarti, ką ir kaip jie turi daryti. Tačiau ar federacija gali pasiūlyti specialistų, gebančių suteikti kvalifikuotą pagalbą mažiau patyrusiems kolegoms? Dabar daug kas paverčiama komercija. Futbolo mokyklos dėl prasto finansavimo suinteresuotos surinkti kuo daugiau lėšų. Jokios vaikų atrankos nėra, kiek jų ateina, tiek ir treniruojasi. Dėl to labai nukenčia talentingesni žaidėjai. Jie ne tik netobulėja, bet, kartu treniruodamiesi ir žaisdami varžybose su neperspektyviais futbolui vaikais, greitai nusileidžia iki jų lygio. Federacija turi ne kalbomis imtis priemonių, kad būtų sukurta darni ir efektyvi futbolininkų rengimo sistema. Kol žaidėjų atranka neveikia, nereikia stebėtis, kad jaunimas ateina į futbolo akademiją neparengtas ir jį reikia mokyti žaisti vos ne nuo futbolo abėcėlės."

A.Liubinskas: "Futbolo mokyklų treneriai kaltinami dėl prasto auklėtinių parengimo. O kas trukdo kontroliuoti treniruočių procesą? Bet kuris darbas be kontrolės – nulis. Yra ne vienas būdas įsitikinti, ar žmogaus kvalifikacija atitinka pareigybę. Perspektyvius žaidėjus perkeliant iš žemesnės grupės į aukštesnę, reikia įsitikinti, ar jie atitinka naują lygį. Tačiau negalima perlenkti lazdos. Kaip S.Stankus (LFF techninio metodinio skyriaus direktorius – red. past.) siekia rezultato, puikiai žinome. Jei jis galvoja, kad ateityje ir kiti panašiai taip dirbs, tai klysta. Dauguma Lietuvos trenerių, ypač vyresnės kartos, pasiekė puikių rezultatų. Jie išugdė nemažai žinomų žaidėjų. Lietuvoje ir pastaraisiais metais yra perspektyvių futbolui vaikų. Tačiau nemažai jų lieka nepastebėti – neveikia nei žaidėjų atrankos, nei trenerių darbo kontrolės mechanizmas."

G.Ugianskis: "Nauja futbolininkų rengimo programa – kol kas tik kalbų lygio reklama. Manau, kad pirmiausia reikia bent pradėti darbą ir tik po to vertinti rezultatus. Federacija turi teikti didesnę metodinę paramą, populiarinti futbolą, o ne vien rūpintis mokinio krepšelio perėmimu."

Geri pavyzdžiai – naudingi

– Po trejų metų Lietuvoje vyks Europos U-19 futbolo čempionato finalo turnyras. Ar galime suburti pajėgią šio amžiaus jaunimo rinktinę, kuri nedarytų šaliai gėdos? Juk šiemet devyniolikmečiai rudenį 0:6 pralaimėjo ispanams Marijampolėje, o jų pamainą – dvejais metais jaunesnius futbolininkus – net 7:0 sutriuškino danai Kaune.

B.Zelkevičius: "Šiemečiai jaunimo rinktinių pasirodymai – Lietuvos futbolo antireklama. Labai gerai, kad Europos U-19 futbolo čempionatas vyks Lietuvoje. Turėsime galimybę pamatyti kylančias kitų šalių žvaigždes ir patys būsime priversti pasitempti. Reikia labai rimtai rengtis šiam svarbiam futbolo įvykiui. Tik nematau žaidėjų, kurie galėtų deramai atstovauti Lietuvos jaunimo rinktinei. Kodėl mūsų Lietuvėlei nepasinaudojus Šveicarijos patirtimi? Ši irgi maža šalis efektyviai pertvarkė jaunųjų futbolininkų rengimo sistemą ir iškovojo pasaulio jaunių čempionų titulą. Jau ne kartą siūliau, kad iš visos Lietuvos bent kartą per savaitę surinktume perspektyvų jaunimą į vieną būrį, kuris galėtų kartu pasitreniruoti, sužaisti kontrolines rungtynes. Tam nereikia didelių lėšų, bet kažkodėl tokiems dalykams pinigų neatsiranda."

A.Liubinskas: "Puiku, kad Lietuvoje vyks Europos U-19 futbolo čempionatas. Ar surinksime pajėgią komandą – ne manęs reikia klausti. Aš siūliau Vilniuje suburti jaunųjų futbolininkų grupę. Sakiau: leiskite man dvejus metus su ja padirbėti ir pamatysime, kas bus pajėgesni – vilniečiai ar kauniečiai. Tačiau mano siūlymas liko be atgarsio, nors pakankamai turiu šio darbo patirties. Sovietmečiu treniravau ir jaunimą, net septyni žaidėjai vėliau atstovavo Lietuvos nacionalinei rinktinei. Dabar Nacionalinėje futbolo akademijoje Kaune rengiami futbolininkai neturi konkurencijos ir netobulėja."

G.Ugianskis: "Tikiu, kad Lietuvoje yra ne tik krepšinio, bet ir futbolo talentų. Tačiau pastariesiems neleidžia atsiskleisti neefektyvi rengimo sistema. Federacija turi rodyti iniciatyvą ir greičiau imtis teigiamų permainų."

– Lietuvos nacionalinės rinktinės startas 2012 m. Europos čempionato atrankos turnyre teikia viltį, kad ji savo grupėje gali iškovoti antrą vietą. Ar tuo tikite?

B.Zelkevičius: "Pradžia – optimistinė, bet nereikia pamiršti, kad sėkminga serija ateityje gali nutrūkti. Jei mūsų rinktinė realizuos visas savo galimybes, galima kovoti dėl antros vietos grupėje. Visas rinktinės kolektyvas turi dar labiau susitelkti ir ryžtingai siekti užsibrėžto tikslo. Jei šia palankia galimybe nepasinaudosime, kitos tokios gali tekti ilgai laukti."

A.Liubinskas: "Rinktinės rezultatai – geri. Svarbiausiai ateityje – gerinti žaidimą ir išsilaikyti aukštoje pozicijoje. Kaip tai pasiekti, rinktinės treneriai tikriausiai žino."

G.Ugianskis: "Startas – neblogas, bet nenoriu užbėgti įvykiams už akių. Nesu tikras, kad kas nors pasikeis į gerąją pusę ir šiame Europos čempionato atrankos cikle. Paskutinės kontrolinės rungtynės su vengrais parodė, kad jaunimas nesugeba pakeisti brandaus amžiaus mūsų rinktinės geriausių futbolininkų, ir tai nuteikia pesimistiškai."

Netikiu, kad šis sezonas buvo vienas sėkmingiausių ir kad Lietuvos futbolas žengia į šviesią ateitį.

Ar federacija gali pasiūlyti specialistų, gebančių suteikti kvalifikuotą pagalbą mažiau patyrusiems kolegoms?

Nauja futbolininkų rengimo programa – kol kas tik kalbų lygio reklama.