Naudingiausias žaidėjas: Kšištofas Lavrinovičius (Panevėžio „Lietkabelis“)

Nors pagal statistiką K. Lavrinovičius yra antras naudingiausias LKL žaidėjas ir į viršūnę užleidžia Vilniaus „Lietuvos ryto“ snaiperį Davidą Loganą, šioje kategorijoje vertinami ne tik asmeniniai rodikliai.

K .Lavrinovičius davė veteranišką sprigtą visiems jį po praėjusio sezono „Lietuvos ryte“ nurašiusiems skeptikams.

37-erių puolėjas ne tik kad žaidė visose trylikoje LKL rungtynių, paneigdamas visas abejones dėl jo sveikatos, bet rinko vid. 13,2 taško (4 rezultatas lygoje) ir 16,9 naudingumo balo (2 rezultatas), o „Lietkabelį“ atvedė į antrąją turnyro lentelės poziciją.

Tai – istorinis pasiekimas Panevėžio klubui, kuris vasarą gerokai prisiaugino raumenų ir net viršijo lūkesčius. Panevėžiečiai trečdalį sezono įveikė su dešimt pergalių ir trimis pralaimėjimais, būdami antroje vietoje – laipteliu aukščiau už „Lietuvos rytą“, bent dviem – už vicečempioną Klaipėdos „Neptūną“.

K. Lavrinovičius buvo tas žmogus, kuris labiausiai prisidėjo prie „Lietkabelio“ sėkmės.

Geriausias legionierius: Davidas Loganas („Lietuvos rytas“)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ vedlys jau po pirmųjų čempionato rungtynių buvo tituluojamas geriausiu vasaros pirkiniu.

33-ejų metų legionierius su kaupu pateisina į jį dėtus lūkesčius. D. Loganas per 29 min. pelno 17,8 taško (53,4 proc. dvit., 42 proc. trit.), atkovoja 2,5 kamuolio, atlieka 3,9 rezultatyvaus perdavimo ir renka 17,2 naudingumo balo.

Statistiškai jis yra rezultatyviausias ir naudingiausias LKL krepšininkas.

Nors pastaruoju metu D. Logano žaidimo kreivė kiek smuko – per 3 pastarąsias rungtynes jis nesurinko tiek naudingumo balų (26), kiek vien pirmoje dvikovoje su „Nevėžiu“ (36), legionieriaus galimybės nekelia abejonių.

Geriausias treneris: Kazys Maksvytis (Panevėžio „Lietkabelis“)

Kritikai sakys, kad su tokia sudėtimi daugelis trenerių dabar laikytųsi turnyro lentelės viršūnės papėdėj, tačiau Kazio Maksvyčio indėlio Panevėžyje neįvertinti negalima.

Rezultatai kalba patys už save – antra vieta turnyro lentelėje ir už nugarų paliktos ne ką kuklesnės „Lietuvos ryto“ ir „Neptūno“ komandos.

Be to, K. Maksvytis startavo be kito svarbaus ginklo Darjušo Lavrinovičiaus, kuris ilgai gydėsi nugaros skausmus ir vis dar neranda savojo žaidimo. Strategas taip pat sugebėjo sustatyti komandą taip, kad joje garsūs vardai paaukotų savo ego ir vieningai siektų bendro tikslo.

Atmosfera „Lietkabelio“ klube puiki, o šis dar turi ir rezervų – po truputį įsibėgėjantį D. Lavrinovičių.

Panevėžio krepšinis atgimė, o už tai miestas turėtų dėkoti ne tik K. Lavrinovičiui, bet ir gerokai patobulintą „Lietkabelio“ bolidą suvaldžiusiam K. Maksvyčiui.

Labiausiai patobulėjęs žaidėjas: Julius Kazakauskas (Alytaus „Dzūkija“)

Daugelis abejoja, ar šis 196 cm ūgio žaidėjas, kuris visą karjerą NKL rungtyniavo sunkiuoju kraštu, galės žaisti LKL. Pernykštis debiutinis sezonas Panevėžio „Lietkabelyje“ parodė, kad Julius geba būti naudingas kildamas nuo atsarginių suolo, tačiau dabar klaipėdietis įrodinėja, kad sugeba dar daugiau.

25-erių metų puolėjas šį sezoną per 30 min. pelno po 8 taškus (45,8 proc. dvit., 22,5 proc. trit.), sugriebia 7,9 atšokusio kamuolio, atlieka 2,2 rezultatyvaus perdavimo ir renka 15,6 naudingumo balo.

Pagal naudingumo balus ir atkovotus kamuolius visoje lygoje jis yra trečias.

Palyginimui, praėjusį sezoną Panevėžyje J. Kazakauskas fiksavo 4,4 taško ir 6,4 naudingumo balų vidurkį. Jeigu alytiškiai žaistų rezultatyviau, Juliaus statistika, ko gero, būtų dar geresnė. Bet jau dabar vien buvimas naudingiausių lygos žaidėjų trejete yra užtektinai argumentuotas rodiklis vadinti jį padariusiu didžiausią pažangą.

Geriausias atsarginis žaidėjas: Osvaldas Olisevičius (Pasvalio „Pieno žvaigždės“)

Sunku pavadinti atsarginiu žaidėją, kuris yra rezultatyviausias savo komandoje. Bet Osvaldas Olisevičius būtent ir kyla nuo suolo Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komandoje.

To priežastis paprasta – rungtynes starto penkete pradeda kapitonas Steponas Babrauskas. Tačiau dėl to daug problemų nekyla – su tokiu atsarginiu treneris Ramūnas Cvirka gali būti ramus, kad nuo suolo pakilę žaidėjai tikrai nesumažins „Pieno žvaigždžių“ apsukų puolime.

O. Olisevičius šį sezoną per 26 min. renka 13,1 taško (57,3 proc. dvit., 46,5 proc. trit.), atkovoja 5,5 kamuolio ir atlieka 2,5 rezultatyvaus perdavimo, rinkdamas 15,2 naudingumo balo.

Pagal naudingumo balų vidurkį 23-ejų metų puolėjas yra penktas visoje LKL, pagal rezultatyvumą – septintas. Osvaldas drąsiai galėtų pretenduoti ir į didžiausią pažangą padariusio žaidėjo prizą – praėjusį sezoną rinko vid. 5,4 taško ir 4,3 naudingumo balo.

Geriausia organizacija: Panevėžio „Lietkabelis“

Pirmiausia, už save kalba rezultatai – dešimt pergalių, trys pralaimėjimai, pergalė prieš Kauno „Žalgirį“ ir antroji vieta LKL turnyro lentelėje.

Per vasarą Panevėžio klubas priviliojo daugybę garsių žaidėjų, darniai sustygavo ambicingą sudėtį ir ne tik pateisina, bet turbūt ir viršija daugelio lūkesčius. Tai vainikuoja fantastiškas lankomumas – panevėžiečių rungtynes „Cido“ arenoje stebi vid. 3,2 tūkst. žiūrovų.

Tai yra trečias rezultatas visoje lygoje. Palyginimui, „Lietkabelio“ dvikovas praėjusį sezoną stebėjo vid. 1,5 tūkst. žiūrovų. Beje, susumavus pastarųjų trijų sezonų statistiką, trijų sezonų lankomumo vidurkis (3,3 tūkst.) vos viršytų šio sezono lankomumą (3,2 tūkst.).

Tokį panevėžiečių susidomėjimą krepšiniu sukėlė ne tik geri rezultatai, bet ir profesionalus vadovybės darbas.

Skaičiai iškalbingi, bet kad geriausia organizacija „Lietkabelis“ vadintųsi ir per 2016–2017 metų sezono uždarymo šventę, Panevėžiui dar reikia išlaikyti aukštai iškeltą kartelę.