Nesustabdė amerikiečio

Marcusas Fosteris piktai burbėdamas po nosimi nusliūkino į „Jeep“ arenos drabužinę. Pirmoji mūšio su „Žalgiriu“ dalis amerikietį išmušė iš psichologinės pusiausvyros. Vis dėlto po ilgosios pertraukos „Ryto“ lyderis grįžo su trenksmu, o jo pastangas vainikavo lemiamas dvitaškis paskutinę minutę.

Vilniečiai triumfavo ketvirtajame finalo mače ir išlygino serijos rezultatą – 2:2.

Prieš M. Fosterio blykstelėjimą žalgiriečiai jau beveik turėjo pergalę kišenėje. Ilgai buksavęs Ignas Brazdeikis dviem taikliais šūviais jau, regis, palietė aukso žiedus 60:55. Tačiau nei vėlyvas Iggy prabudimas, nei po to sekęs Arno Butkevičiaus tritaškis (63:56) nesutrikdė šeimininkų. Per likusias porą minučių jie spėjo ištirpdyti svečių pranašumą, o M. Fosteris padėjo riebų pergalingą tašką – 69:68.

28 metų 190 cm ūgio gynėjas per 32 min., nors ir nepataikė nė vieno iš penkių tritaškių, vis tiek surinko 16 taškų ir atliko 8 rezultatyvius perdavimus.

„Iškentėjome visas rungtynes. Nepataikėme daug gerų metimų, bet nesulūžome. Kantriai gynėmės ir visiems parodėme, kad galime laimėti ir „Žalgirio“ stiliumi“, – triumfavo „Ryto“ vairininkas Giedrius Žibėnas.

Šūvis: lemiamas M. Fosterio (kairėje) metimas perskrodė svečių krepšio tinklelį. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Bilietai iššluoti

„Antroje pusėje leidome jiems pajausti savo žaidimą ir pasivyti. Turėjome neleisti jiems kvėpuoti. Pabaigoje tiesiog neuždarėme rungtynių. Pritrūkome žudiko instinkto“, – atsiduso „Žalgirio“ strategas Kazys Maksvytis.

Jo auklėtiniai savo aikštėje įtikinamai laimėjo pirmąjį (108:93) ir trečiąjį (95:80) serijos mūšius, bet abusyk nusileido išvykoje – antrajame (71:94) ir ketvirtajame.

„Dabar jau mes turime psichologinį pranašumą. Privalome jo neprarasti ir smogti jiems į veidą dar pirmajame kėlinyje“, – prieš šiandien vyksiančią lemiamą akistatą ginklais žvangino M. Fosteris.

Tiesa, Kaune amerikiečio ir kompanijos laukia tikras pragaras. „Žalgirio“ sirgaliai vakar iki pietų jau buvo beveik iššlavę visus bilietus į 15,4 tūkst. žiūrovų talpinančią areną.

Ekspertas – atsargus

„Šioje finalo serijoje labiausiai laimi žiūrovai. Kadangi dabar aš tėvystės atostogose, tai ją žiūriu kaip sirgalius, todėl galiu mėgautis aukšto lygio krepšiniu“, – į klausimą, kurią komandą palaiko finale atsakė Gintaras Kadžiulis.

43 metų krepšinio specialistas ne vieną sezoną talkino dabartiniam Kauno „Žalgirio“ vairininkui Kaziui Maksvyčiui Permės klube. Todėl yra neabejingas savo buvusio kolegos ir mokytojo pasiekimams. Kita vertus, žaidėjo karjeros metais G. Kadžiulis vieną skambiausių pergalių pasiekė su Vilniaus „Lietuvos rytu“. 2000-aisiais užsimovė LKL aukso žiedą, o po metų užsikabino sidabro medalį.

Vėliau G. Kadžiulio žaidėjo karjera driekėsi per Lenkiją, kurios klubams jis atstovavo bene penketą metų, Rusiją, Graikiją, Juodkalniją, o baigėsi Prienų klube. Šį sezoną panevėžietis darbavosi Utenos „Juventus“ klube, kur talkino vyriausiajam treneriui Donaldui Kairiui.

Gintaras Kadžiulis./ P. Peleckio / BNS nuotr. 

– Ar prieš LKL finalo serijos pradžią tikėjotės, kad prireiks visų penkerių rungtynių? – paklausėme G. Kadžiulio.

– Kad serija bus atkakli, neabejojau. „Rytas“ šį sezoną ne kartą įrodė, kad gali mesti iššūkį žalgiriečiams. Ne veltui vilniečiai reguliariajame sezone laimėjo du tarpusavio mačus iš trijų. Mano prognozė buvo 3:1 „Žalgirio“ naudai. Tačiau realybėje kova pasirodė dar atkaklesnė.

– Šį sezoną ne kartą žaidėte tiek su „Žalgiriu“, tiek su „Rytu“. Kuri komanda jums atrodo pranašesnė?

– „Žalgirio“ pusėje ir žaidėjų meistriškumas, ir patirtis. Tačiau finale daug lemia kovingumas, noras, charakteris. Mums su Utena kur kas parankesnis buvo „Rytas“. Ne veltui vilniečius šiemet esame įveikę. Tačiau finale matome kiek kitokį „Ryto“ veidą.

– Ketvirtajame mače žalgiriečių viltis pražudė M. Fosteris. Amerikietis pelnė pergalingus taškus ir draskė svečių gynybą. Ar įmanoma sustabdyti šį metiką?

Gintaras Kadžiulis: Mums su M. Fosteriu neblogai sekdavosi tvarkytis. Stengdavomės padaryti taip, kad ne jis daužytų mūsų gynybą, o mes atakuotume jį patį.

– Nepatarsiu „Žalgirio“ treneriams, nes tai būtų neetiška. Juo labiau kad nežinau visų jų žaidimo taktikos niuansų. Mums Utenoje su M. Fosteriu šiemet neblogai sekdavosi tvarkytis. Stengdavomės padaryti taip, kad ne jis daužytų mūsų gynybą, o mes atakuotume jį patį. Mūsų krepšininkai verždavosi pro jį, provokuodavo pražangas ir gerokai apribodavo jo žaidimo laiką. Tokie atakuojantys krepšininkai dažnai yra geri varžovų aikštės pusėje, bet labai pažeidžiami savojoje. Žaidėjas, kuris draskosi puldamas, neretai tampa savotiška skyle savo gynybos sistemoje. Mums pavykdavo tuo pasinaudoti, matydavome, kaip jis akivaizdžiai nervinasi. Puolant taip pat yra būdų, kaip stabdyti priešininkų lyderį. Yra kitų žaidėjų pagalba tiesioginiam M. Fosterio oponentui, yra kiti taktiniai ėjimai. Ypač žinant, kad jis braunasi per dviejų trijų oponentų gynybą. Amerikietis dažnai sutraukia prie savęs kelis varžovus, bet vis tiek atakuoja pats ir nesugeba atmesti kamuolio laisvam likusiam komandos draugui. Tiesa, Vilniuje jis tai darė (atliko 8 rezultatyvius perdavimus).

Palaikymas: su vilniečiais šėlo ir „Ryto“ klubo legenda A. Macijauskas (dešinėje). / P. Peleckio nuotr. 

– Pats žaidėjo karjeros metais garsėjote snaiperio savybėmis. Kodėl Vilniuje abi komandos tiesiog tragiškai metė tritaškius – vilniečiai pataikė vos 3 iš 22, kauniečiai – 4 iš 25. Kas tai lemia – patikima gynyba, blogi metimų situacijų pasirinkimai ar jau susikaupęs didelis nuovargis?

– Priežasčių gali būti įvairių. Ir nuovargis, ir salės specifika, o kartais tiesiog būna juoda diena, kai visi metimai skrieja pro šalį. Man, pamenu, būdavo sudėtinga, kai šalia krepšio žybsėdavo reklaminiai skydai. Tai šiek tiek trikdydavo atakuojant iš toli. „Jeep“ arena maža, todėl tokie dirgikliai dar labiau pastebimi. Tačiau tai tėra pasiteisinimai, o sąlygos vienodos abiem ekipoms.

– Šeštadienį lemiamą mačą žalgiriečiai žais savo tvirtovėje. Kaip prognozuotumėte, kas taps LKL žiedų savininkais?

– Serija labai įtempta ir sunkiai prognozuojama. Manau, paskutinės rungtynės vyks taškas į tašką. Tokiu atveju „Rytas“ turėtų savo šansą. Vis dėlto „Žalgiris“ namuose turės didžiulį palaikymą. Tai gali tapti labai svarbiu jų koziriu.

Statistika

„Rytas“–„Žalgiris“ 69:68 (14:23, 18:17, 13:10, 24:18). Vilnius, „Jeep“ arena, 2 579 žiūrovai. Serija – 2:2.

„Rytas“: J. Echenique 18 taškų (6/8 dvitaškių, 22 naudingumo balai), M. Fosteris 16 (0/5 tritaškių, 8 rezultatyvūs perdavimai), E. Kairys 11, M. Normantas 8 (1/5 tritaškių), J. Gorhamas 6 (7 atkovoti kamuoliai), L. Uleckas 5, K. McCullumas 3 (0/4 tritaškių), G. Masiulis 2 (G. Radzevičius (7 atkovoti kamuoliai) ir E. Fridrikssonas taškų nepelnė).

„Žalgiris“: I. Tayloras 14 (4 klaidos), I. Brazdeikis 13 (5/13 metimų), A. Butkevičius 11 (10 atkovotų kamuolių), E. Ulanovas 9 (0/6 tritaškių), T. Dimša 8, K. Hayesas 6, T. Cavanaugh 3 (0/3 tritaškiai), L. Lekavičius (1/6 metimų) ir L. Birutis po 2 (D. Giedraitis taškų nepelnė, K. Lukošiūnas nežaidė).

Komandų rodikliai. Taiklumas: dvitaškių – 20/39 (51 proc.) ir 20/41 (49 proc.), tritaškių – 3/22 (14) ir 4/25 (16), baudų metimų – 20/25 (80) ir 16/27 (59). Atkovota kamuolių – 44 ir 45, perimta – 3 ir 3. Rezultatyvūs perdavimai – 19 ir 8. Klaidos – 10 ir 12.