J.Kaušaitę savo asistente pasirinko neseniai antrą kartą Lietuvos moterų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu tapęs Mantas Šernius.

Pernai rudenį J.Kaušaitei buvo patikėtas Švedijos krepšininkių rinktinės vairas – jį lietuvė perėmė iš Larso Johanssono ir tapo pirmąja Lietuvos krepšinio trenere moterimi, vadovavusia užsienio šalies nacionalinei komandai.

2006–2007 m. Ukrainos moterų krepšinio rinktinės trenerių štabe dirbo kita 1997-ųjų Europos čempionė Dalia Kurtinaitienė, bet tik asistente.

Deja, švedėms, kaip ir Lietuvos krepšininkėms, atranka į 2017 m. Europos čempionato finalo turnyrą susiklostė nesėkmingai ir šiemet pavasarį Švedijos krepšinio federacija, dar nepasibaigus kvalifikacinių varžybų ciklui, netikėtai nutraukė sutartį su J.Kaušaite.

– Iki šiol neišgirdau oficialių to sprendimo argumentų, niekas man tiesiai neįvardijo priežasčių, kodėl taip įvyko. Juolab kad sutartis turėjo galioti dvejus metus. Kelias savaites jaučiausi prislėgta, tačiau laikas – geriausias gydytojas. Atslūgus emocijoms pasakiau sau: reikia eiti toliau į priekį, – sakė J.Kaušaitė, šiuo metu treniruojanti Stokholmo "Alvik" klubo krepšininkes.

"EuroBasket 2017" atrankos I grupėje švedės 52:75 ir 45:93 pralaimėjo ispanėms, 59:49 nugalėjo Suomijos rinktinę ir, likus paskutinėms rungtynėms su kaimynėmis suomėmis, turi tik labai menkų teorinių šansų iškovoti kelialapį į finalo turnyrą.

– Suprantu: nepateisinome lūkesčių. Tačiau žaidėjas persekiojo traumos, atrankos varžyboms rengėmės be kontrolinių rungtynių. Be to, mums grupėje teko ispanės – varžovės – jų niekada niekas netrokšta, kurios šiemet Rio de Žaneiro olimpiadoje nužygiavo į finalą ir pralaimėjo tik amerikietėms, – teigė "Kauno dienos" pašnekovė.

– Kodėl Švedijos krepšinio federacijos vadovai buvo pasirinkę būtent jus? Kokius tikslus jums kėlė?

– Ieškojo specialisto, kuris dirbtų Švedijoje, gerai žinotų vietos žaidėjų rinką. Aš treniravau ir šalies jaunučių, ir jaunimo merginų rinktines, nuo 2011-ųjų dirbau moterų rinktinės vyriausiojo trenerio asistente. Tikslai buvo aiškūs – pasirodyti geriau nei 2015-ųjų Europos čempionato finalo turnyre, kai švedės laimėjo tik vienas rungtynes ir užėmė keturioliktą vietą. Tačiau šį kartą dar labiau nepasisekė.

– Kaip ir Lietuvos rinktinei.

– Labai skaudu, kad lietuvės jau prarado visas viltis kitąmet vykti į Čekiją. Sunku pasakyti, kodėl taip atsitiko. Apmaudas – ypač stiprus, nes Lietuvos komanda – nuolatinė Europos čempionatų dalyvė, todėl jai galioja aukščiausio lygio standartai ir kiekviena nesėkmė – po didinamuoju stiklu. Man labiausiai gaila žaidėjų – jos rinktinei atidavė visas jėgas, sveikatą. Aš – visa širdimi su jomis. Pasistengsiu atvykti į paskutines mūsiškių rungtynes su slovėnėmis.

– Tačiau lapkričio 19-osios dvikova mūsų komandai – nieko nelemianti, ji itin svarbi tik Slovėnijos krepšininkėms.

– Nesutikčiau, kad rungtynės su slovėnėmis – visiškai bereikšmės. Padėties atrankos A grupėje požiūriu – taip, tačiau žaidėjoms – ne. Atstovauti rinktinei – ypatinga misija, ypač jaunoms krepšininkėms, norinčioms joje įsitvirtinti. Kita vertus, Slovėnijos komandai pergalė reikalinga kaip oras, todėl tai nebus šiaip pasižaidimas – varžovės kausis iš visų jėgų, mūsiškių laukia rimtas išbandymas.

– Kokiais keliais Švedijoje žaidėjos patenka į jaunimo ir suaugusiųjų rinktines?

– Pagrindinis tramplinas – klubai. Švedijoje nėra krepšinio mokyklų. Kiekvienas klubas yra subūręs po keliolika grupių pagal amžių. Pavyzdžiui, "Alvik" rengiamas treniruotes lanko daugiau nei 700 būsimųjų krepšininkių ir krepšininkų – nuo pačių jauniausių. Klubai, atsižvelgdami į savo tradicijas ir finansines galimybes, pasirenka prioritetus – moterų arba vyrų krepšinį. "Alvik" – vienas Švedijos klubų, iš kurio daug jaunų žaidėjų išvyksta į JAV koledžus ir universitetus.

– Kaip sekasi jūsų treniruojamoms "Alvik" krepšininkėms Švedijos čempionate?

– Šį sezoną jau laimėjome penkerias ir pralaimėjome dvejas rungtynes, tarp dešimties klubų esame ketvirtoje vietoje. Geriausiai sekasi vienintelės legionierės iš Lietuvos Santos Okockytės komandai: Umėjos "Udominante" laimėjo visas aštuonerias rungtynes. Mūsų siekis – baigti čempionatą užimant kurią nors poziciją tarp trečios ir šeštos vietų.

– Ar Lietuvos krepšinio federacijos vadovai kvietė jus padirbėti su moterų rinktine?

– Ne, nei žodžiu, nei raštu. Tačiau, jeigu ir būtų pasiūlę vyriausiosios trenerės pareigas, būčiau atsisakiusi. Manau, kad Lietuvoje yra pakankamai patyrusių specialistų, geriau nei aš žinančių mūsų krepšininkių galimybes. Išvykusi į Švediją, visada domėjausi, kaip vystosi Lietuvos moterų krepšinis, bet vyriausiasis treneris privalo ne vien aprėpti daugybę varžybų, kuriose dalyvauja kandidatės į rinktinę, stebėti rezervą, būsimas priešininkes, bet žinoti ir menkiausias smulkmenas, niuansus. Be to, man būtų sudėtinga suderinti darbą klube ir rinktinėje. Asistentės pareigos – visai kas kita, galima suspėti. Todėl, kai paskambino M.Šernius, nedvejodama sutikau jam padėti.

– Lietuvos ir Švedijos krepšininkės buvo susitikusios 2015-ųjų Europos čempionato finalo turnyre Vengrijoje. M.Šerniaus vadovaujama rinktinė išplėšė pergalę 70:68, o jūs tada buvote vyriausiojo trenerio L.Johanssono asistentė.

– Ir per tas, ir per kitas tuomečio Europos čempionato rungtynes Lietuvos komanda man labai patiko: žaidė laisvai, kamuolys, kaip mes sakome, judėjo ten, kur reikėjo ir kada reikėjo, krepšininkės, tarsi nematomos rankos nukreiptos, atsidurdavo tinkamiausiose metimams ar gynybai pozicijose. Atrodė, kad rinktinė žaidžia be trenerių – taip ji buvo parengta, lietuvių taktika ir stilius man padarė didelį įspūdį.

Vizitinė kortelė

J.Kaušaitė gimė 1970 m. lapkričio 30 d. Jakštaičiuose (Šiaulių r.).

Vilniaus internatinės sporto mokyklos auklėtinė. Pirmoji trenerė – J.Talaišytė. 1994 m. baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (dabar – Lietuvos sporto universitetas). 1995–2000 m. studijavo tarptautinį verslą JAV.

Žaidė Vilniaus "Kibirkšties", "Telekomo", "Šviesos-Ryšininko" ir "Telerinos", Kauno "LKKI-Viktorijos", Kanzaso koledžo (JAV), Emporijos universiteto (JAV), Helsinkio "Pantterit" ir Espo (Suomija), Solnos "Vikings" (Švedija) moterų krepšinio komandose. Daugkartinė Lietuvos, 2002 m. Suomijos, tris kartus Švedijos čempionė.

1990–1997 m. ir 2005 m. atstovavo Lietuvos moterų krepšinio rinktinei. Žaidė 78 rungtynes, pelnė 465 taškus. 1997 m. Europos čempionė, dukart Baltijos šalių čempionė.

Treniravo Švedijos jaunučių (iki 16 metų), jaunimo (iki 20 metų) merginų ir moterų nacionalines rinktines, Solnos "Vikings" moterų krepšinio ekipą. Šiuo metu treniruoja Stokholmo "Alvik" krepšininkes.

1997 m. apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino penktojo laipsnio ordinu.