Lietuvos rinktinę į Senojo žemyno krepšinio elitą vėl grąžinęs Jonas Kazlauskas prieš rytoj Liublianos „Stožice“ arenoje vyksiančią Europos čempionato finalinę dvikovą su prancūzais mįslingai prakalbo apie savo ateitį.

„Laukia tikrai nelengvos rungtynės. Žinau, kad motyvuotos bus abi komandos. Tai bus finalas ir papildomos motyvacijos nereikia. Pirmajame mūsų tarpusavio mače prancūzai galbūt neparodė savo tikrojo meistriškumo, galbūt mums šiek tiek sekėsi. Tai buvo tik grupės varžybos, o prancūzai puikiai atsiskleidė pusfinalio mače su ispanais“, - šiandien kalbėjo Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris.

- Ar galima sakyti, kad Tony Parkeris šiuo metu yra įgijęs pačią geriausią sportinę formą? – paklausėme stratego.

- Taip. Iš to vaizdo, kurį matėme per pusfinalio rungtynes su ispanais, ko gero, reikėtų su tuo sutikti.

- Ar šių ir grupės varžybų rungtynių planas bus toks pats?

- Priklausys nuo to, kaip klostysis mačas. Numatyti gali daug ką, tačiau varžovai taip pat nesėdi rankų sudėję. Tu išmeti kažkokius kozirius. Jie atsako tuo pačiu.

- Kas, jūsų nuomone, šiame čempionate žaidė stabiliau – lietuviai ar prancūzai?

- Sunku pasakyti. Jie žaidė irgi pakankamai stabiliai. Pusfinalyje nukovė Ispaniją, o ketvirtfinalyje laimėjo prieš šeimininkus slovėnus. Visgi turėjome ir mes neblogų mačų.

- Treneri, atrodote ramus ir užtikrintas. Ar prieš čempionatą tikėjotės, kad žaisite finale?

- Tiesiog dirbu savo darbą ir jei kažkas pavyksta, ateina nusiraminimas, ramybė. Nėra ko papildomai nervintis ir tą įtampą perduoti žaidėjams. To visiškai nereikia. Laikas, kai reikėjo kažką taisyti, jau praėjo. Dabar reikia ramybės.

- Riba tarp visiško fiasko mače su bosniais ir dabar jau turimų medalių šiame čempionate buvo ypač trapi...

- Dėl aukso kaunasi 24 komandos. Ar manote, kad tos kitos 23 yra labai blogos? Taip nėra. Kiekvienais metais tampa vis sunkiau.

- Ar nekeista, kad Lietuvoje rinktinės žaidimas sulaukia tiek daug kritikos, kai tuo tarpu užsienio šalių žiniasklaida liaupsina mūsų žaidimą?

- Aš prašau žaidėjų neskaitinėti spaudos ir interneto. Noriu, jog palauktume iki pat pabaigos ir tada darytume išvadas. Nėra žmonių nekritikuotinų. Jei esi kvailas, tai nekreipi dėmesio į kritiką. Tačiau reikia sulaukti iki galo.

- Šios kartos krepšininkai jau pirmajame savo čempionate užlips mažiausiai ant antrojo apdovanojimų pakylos laiptelio. Ar nepritruks jiems motyvacijos vėliau?

- Jei tuo pasitenkins ir bus sotūs, tada taip gali nutikti. Privalai būti alkanas nuo vienų rungtynių prie kitų.

- Grįžote į rinktinę keturių metų ciklui, tačiau jau pirmaisiais iškovojote medalius. Kartelę išsikėlėte labai aukštai...

- Tie ciklai yra toks dalykas. Nusiraminimui, žurnalistams. Trenerio darbas jau toks: jei sekasi visi plekšnoja tau per petį, jei nesiseka – apipila visais tais... Aš savo duoklę atidaviau, daugiau niekam nebeskolingas (treneris turėjo omeny pažadą Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentui Arvydui Saboniui. 1999 metais jis paprašė A.Sabonio grįžti į rinktinę ir žaisti Europos čempionate, kuriame buvo iškovotas kelialapis į Sidnėjaus olimpiadą – aut.past.).

- Po vienų rungtynių Jesenicėse teigėte, kad pamąstote, kad galbūt nereikia gadinti tiek nervų. Ar medaliai bent kiek tai atperka?

- Ir dabar galvoju taip pat. Man nusišypsojo laimė daug kur dirbti, tačiau pergalė, iškovota su Lietuvos rinktine, visada yra kitokia. Ten taip pat džiaugiesi, kad gerai atlikai darbą, tačiau laimėjus Lietuvai krūtinė užsipildo visai kitaip. Žinoma, privalai suvaldyti savo jausmus ir vadovauti, tačiau tas jausmas tikrai yra malonus. Taip, dažnai pagalvoju: ar to reikia?

- Taip pat galvosite ir po šio čempionato?

- Be abejonės. Bet geriau klauskite apie čempionatą.

- Užsiminėte, kad Arvydui atidavėte duoklę. Paaiškinkite plačiau...

- Jis grįžo ir man metus padėjo, dabar aš grįžau ir jam padėjau. Tokia ir duoklė.

- Po praėjusių metų olimpiados su rinktine atsisveikino keli žaidėjai. Kaip manote, kiek jų gali būti šiemet?

- Nežinau. Mano nuostatą jūs žinote – jei žaidėjas tinkamas, į jo pasą aš nežiūriu. Po čempionato bus galima daug kalbėti. Svarbiausia, kad patekome į kitąmet Ispanijoje vyksiančias pasaulio pirmenybes. Jei būtume nepatekę, vienus metus būtume turėję laisvus, o tai nėra gerai.

- Ar buvo žaidėjų, kurie šiais metais atliko tokį ryškų kokybinį šuolį, kokio tikrai nesitikėjote?

- Rinktinė žaidžia tikrai gerai, o aš manau, kad visų žaidėjų kartelės yra labai aukštai ir nei vienas jos dar tikrai nepasiekė. Noriu išskirti vieną dalyką – ši rinktinė tikrai kaunasi. Kokioje situacijoje bebūtų, jie kovoja iki galo sukandę dantis. Jie eina, dirba, lipa, „paburzgia“, vėl eina. Tai normalu.