Daugkartinis Lietuvos čempionas Kauno "Žalgiris" pirmą mačą žais 20 d. Alytuje su vietos "Dzūkija".

"Kauniečiai garsėja kaip ištikimi krepšinio sirgaliai. Tad noriu pasveikinti "Kauno dienos" skaitytojus su nauju LKL sezonu. Tikėkimės, jis bus įdomiausias iš visų iki šiol buvusių", – teigė R.Milašius.

– Prezidente, kuo ypatingas bus jubiliejinis LKL sezonas?

– Įvertinus tai, kaip klubai būrė komandas, kokius biudžetus deklaravo, spėčiau, kad tokio įdomaus sezono dar nebuvo per visus 25-erius metus. Dauguma klubų gerokai sustiprėjo ir finansiškai, ir sportiniu požiūriu. Iš pirmo žvilgsnio pajėgumu turėtų išsiskirti favoritų ketvertas: "Žalgiris", "Lietkabelis", Vilniaus "Lietuvos rytas", Klaipėdos "Neptūnas", jų biudžetai labai skiriasi nuo kitų kolektyvų. Tačiau niekas negarantuoja, kad būtent jie ir dalysis medalius. Tarp kitų šešių klubų – "Juventus", "Dzūkijos", Prienų-Birštono "Vytauto", Pasvalio "Pieno žvaigždžių", "Šiaulių", Kėdainių "Nevėžio" – turėtų vykti atkakli kova. Neatmesčiau, kad paskutinę vietą nuo viduriniokų skirs vos viena ar kelios pergalės.

– LKL čempionatas prasidės "Lietkabelio" ir "Juventus" rungtynėmis. Ar tai atsitiktinis pasirinkimas, ar savotiškas reveransas panevėžiečiams už praėjusį sezoną atliktą didelį darbą?

– Taip, tai mūsų padėka Panevėžiui. Pernai teisę pradėti čempionatą suteikėme tuomečiam vicečempionui "Neptūnui". Dabar norime padėkoti Panevėžio klubui ir sirgaliams.

– "Lietkabelis" – praeito LKL sezono atradimas. Kas galėtų nustebinti šį kartą?

– Pernai nuspėjau, kad panevėžiečiai pateiks staigmeną. Žinojau jų užsispyrimą, norą, finansines galimybes, tad buvo tik laiko klausimas, kada jie iššaus. Šiemet "Lietkabelis" – jau tarp favoritų, o kas paseks jo pėdomis, nedrįsčiau prognozuoti.

– Didžiausios permainos vasarą krėtė "Lietuvos ryto" klubą. Vilniečiai pakeitė ne vien būrį žaidėjų, bet ir klubo vadovus, savininkus. Ar sostinės klubas pagaliau numalšins pergalių badą?

– Naujoji vilniečių klubo vadovybė dirba išties kryptingai. Priėmė naujų rinkodaros ir kitų veiklos sričių darbuotojų, stengiasi susigrąžinti savo žiūrovus. Ne veltui "Lietuvos rytas" daug rungtynių žais ne savo treniruočių salėje kaip pernai, o erdvesnėje "Siemens" arenoje. Ir, kiek teko girdėti, jie kelia aukščiausius tikslus, nors to garsiai nedeklaruoja.

– LKL tvarkaraštis – neįprastas. Jame numatytos pertraukos dėl nacionalinių rinktinių dalyvavimo 2019 m. pasaulio čempionato atrankos varžybose. Ar nekilo keblumų prisitaikyti prie šio ir kitų FIBA bei Eurolygos turnyrų?

– Stengiamės viską gerai apgalvoti ir suderinti. Čempionatą pradėsime savaite anksčiau, kad spėtume baigti iki birželio 19-osios, kad ir LKL finale dalyvavę žaidėjai spėtų atsikvėpti bei birželio 25-ąją prisidėti prie rinktinių. Sakyčiau, didesnių keblumų kyla dėl arenų tvarkaraščio. Jos, jei nepriklauso klubams ir turi atskirus valdytojus, dažnai yra užimtos tada, kai mes planuojame rungtynes. Tarkime, savaitgaliais numatomi pelningi koncertai, o mums tai tinkamiausias laikas varžyboms. Ieškome kompromiso. Dalį mačų keliame į paprastas darbo dienas, nors mūsų prioritetas – nekintančios datos savaitgaliais. Norime, kad sirgaliai aiškiai žinotų: šeštadienio ar sekmadienio vakarai skirti LKL krepšiniui.

– Kokia LKL pozicija dėl naujojo FIBA varžybų formato, radikaliai keičiančio rinktinių tvarkaraštį ir neabejotinai atsiliepsiančio klubams?

– Mes esame krepšinio piramidės dalis, todėl privalome atsižvelgti ir į rinktinės, ir į klubų lūkesčius. Naujasis FIBA varžybų grafikas nepatinka niekam, užtenka paskaityti užsienio kolegų atsiliepimus. Vis dėlto visos Europos šalių lygos prisitaikė prie šio formato, numatė vadinamuosius langus rinktinių varžyboms. Tikiuosi, kad prie šios temos FIBA dar grįš. Nes kyla klausimas: kuriuo keliu suka krepšinis? Jei rinktinėms negalės padėti NBA ir Eurolygos klubų žaidėjai, tai per atrankos rungtynes matysime vos ne antrąsias šalių rinktines.

– Pastaraisiais metais palankiai įvertintas Karaliaus Mindaugo taurės turnyras. Ar jubiliejinį LKL sezoną jis taip pat bus ypatingas?

– Planuojame didelius šio turnyro formato pokyčius, tačiau apie tai plačiau kalbėsime, jei užmojai taps realybe. Bet kuriuo atveju Karaliaus Mindaugo taurės varžybos mums labai svarbios, lemiami etapai bus tokie pat įdomūs, kaip ir pernai. Beje, jubiliejinį sezoną pažymėsime ir įvairiais renginiais per LKL rungtynes, taip pat socialiniais projektais.

– Neseniai pakeitėte ir televiziją, transliuosiančią LKL kovas. Iš TV6 net ketveriems metams persikelsite į BTV. Kokią naudą dėl to pajus lyga ir krepšinio sirgaliai?

– Bus daugiau televizijos transliacijų, ne vien įprastai – keturių kėlinių, ir viskas. Rungtynėms bus skirta net 2,5 val. eterio. Pradėsime nuo komandų atvykimo ir reportažų iš drabužinių. Papildomai bus rodomi ne vien gražiausi mačo epizodai, bet ir interviu su mačo dalyviais, žiūrovais bei ekspertais. Pernai sulaukėme kritikos, kad per televiziją nerodomos įdomios rungtynės, vykstančios darbo dienomis. Šiemet tokių transliacijų gerokai pagausės. Be to, kartą per savaitę bus transliuojama speciali laida apie lietuvišką krepšinį.

– Pernai nemenko dėmesio sulaukė ir klubų licencijavimo procesas. Prieš sezono pradžią "Nevėžiui" dėl skolų žaidėjams netgi grėsė sankcijos. Ar šiemet tokių problemų neiškilo?

– Licencijavimas buvo kaip reta sklandus. Per dešimt minučių LKL valdyboje buvo viskas išnagrinėta ir patvirtinta. Matyt, padėjo klubų patirtis. Pamenu, kai pradėjome procesą, buvo nepatenkintų, tačiau šiemet visi buvo puikiai pasirengę. Jei ir pasitaikė skolų žaidėjams, ginčytinų mokėjimų, viskas buvo pagrįsta dokumentais, įrodančiais, kaip bus sprendžiamos problemos. Apskritai visi klubai labai pasitempė organizaciniu požiūriu. Visose komandose yra rinkodaros specialistų, ryšių su visuomene darbuotojų. Klubai – vis profesionalesni. Tai geras ženklas, žinant, kad Lietuvoje krepšinis prilygintas įprastam verslui ir jokių mokestinių lengvatų neturi.

– Ar esate patenkinti klubų infrastruktūra, varžybų ir treniruočių sąlygomis?

– Pagal infrastruktūrą esame vieni geriausių visoje Europoje. Kalbu apie arenas. Su tuo susijęs ir didėjantis lankomumas. Praeitą sezoną užfiksavome ryškų žiūrovų skaičiaus augimą, pirmiausia – Panevėžyje. Gerai dirba ir Utenos, Alytaus bei kiti klubai. Tai džiugina, bet įpareigoja nenuleisti kartelės.

– LKL jau senokai galioja šešių legionierių komandoje limitas. Ne paslaptis, kad daugumai klubų būtų finansiškai naudingiau pasitelkti dar daugiau užsieniečių. Tačiau pastarieji Lietuvos rinktinės rezultatai liudija, kad aukščiausio lygio lietuvių krepšinio talentų, kurie grūdinasi būtent LKL, labai trūksta. Kaip sprendžiate šią problemą?

– Iš tiesų ši bėda labai aktuali. Blogai, kai jauni žaidėjai anksti išvyksta į užsienį. Jie nebaigia LKL mokyklos, kuri tikrai padėtų tobulėti. Toli gražu ne visi talentai atsiskleidžia patekę į Ispanijos, Prancūzijos ar Vokietijos žemesnių lygų klubus. Tikrai nenoriu, kad LKL užsieniečių žaidėjų limitas išsiplėstų kaip Ispanijoje ar kitose šalyse, kur žaidžia po aštuonis ar devynis legionierius, nes nėra pakankamai aukšto lygio vietos žaidėjų. Anksčiau krepšininkai Lietuvoje tobulėdavo iki 25-erių metų, vėliau išvykdavo svetur užsidirbti. Dabartinės kartos jaunimas legionierių karjerą pradeda kur kas anksčiau, dažnai per anksti. Problemą sprendžiame drauge su Lietuvos krepšinio federacija, klubais, agentais. Norime rasti visiems priimtiną variantą. Išeitį matome plėtodami klubų piramidę. Profesionalias savo dublerių komandas jau seniai turi "Žalgiris", "Lietuvos rytas", bet pamažu to link eina ir kiti LKL klubai. Utenos ekipa šiemet pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Molėtų, Ukmergės klubais. Taip padedama darytis profesionalesnėms žemesnių lygų ekipoms, o drauge užtikrinamos geros sąlygos tobulėti LKL klubų jaunimui.