Strategija – tik popieriuje
Prieš ketverius metus buvo priimtas reglamentas, kuriuo visoje ES įtvirtinti bendri kietojo kuro katilų ekologiniai reikalavimai.
Reglamente taip pat nustatyta, kad nauji kietojo kuro katilai reikalavimus turės atitikti nuo 2020 m. sausio 1 d.
Energetikos ministerija nuramino Lietuvos gyventojus, šilumos ir karšto vandens gamybai naudojančius kietojo kuro katilus, esą jų keisti nereikės.
Nauji reikalavimai bus privalomi tik kietojo kuro katilams, kurie bus pateikiami rinkai nuo kitų metų sausio 1 d.
Dienraščio duomenimis, su šiuo ES reglamentu kol kas niekas nedirba, nors už tai turėtų būti atsakingos Aplinkos ir Energetikos ministerijos.
"Kokių realių veiksmų, išskyrus strategiją, jos ėmėsi, neteko girdėti. EK reglamente nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimai būtų keliami ne esamiems, o būsimiems vartotojams, todėl rinkti informaciją apie tai, kiek namų Klaipėdoje dabar šildomi krosnimis, kaip klausiate, nėra tikslo", – teigė Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.
Kontrolė naudos neduoda?
Krosnių ir šildymo katilų naudotojai formaliai yra kontroliuojami. Aplinkosaugininkai kasmet per šildymo sezoną vykdo akciją "Kaminukas".
Jos metu tikrinami fiziniai ir juridiniai asmenys, savo patalpų šildymui naudojantys kietojo kuro įrenginius.
Vienam kitam pritaikomos sankcijos už nustatytus pažeidimus.
"Mano nuomone, apčiuopiamo rezultato ši akcija neduoda, nes, net esant įtarimų, kad namo savininkas kūrena draudžiamą kurą (skudurus, cheminėmis medžiagomis impregnuotas medžio plokštes, guminius kaliošus ar net panaudotą alyvą), ne ką gali padaryti, sklypo savininkas aplinkosaugininkų gali tiesiog neįsileisti. Tokių pažeidėjų nejaudina, kaip jaučiasi užterštu oru kvėpuojantys kaimynai. Tikrintojams savo kiemo vartų jie neatveria", – kalbėjo G.Pocius.
Pasak skyriaus vedėjo, stebint naujų vienbučių ar dvibučių namų statybą, matoma tendencija, kad žmonės pageidauja turėti ne tik pagrindinį šildymo būdą, bet ir alternatyvų – židinį ar krosnelę.
"Konkrečių žingsnių dėl alternatyvių šildymo būdų įrengimo iš centrinės valdžios nėra. Daug kalbama, kuriamos strategijos, bet rezultato nėra ir greitu laiku nebus. Be to, strategijos pačios savaime rezultatų neduoda – būtini ir veiksmų planai, priemonės bei ištekliai jiems pasiekti. O juk išradinėti dviračio nereikia. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra griežta tvarka dėl komforto šilumos šaltinių įsirengimo. Galėtume nusirašyti receptus ir sėkmingai juos taikyti", – teigė G.Pocius.
"Modeliuos oro taršą"
Pasak Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vyriausiojo specialisto Skirmanto Adašiūno, statistikos, kiek namų Klaipėdos mieste yra šildoma krosnimis, savivaldybė šiuo metu neturi.
Šią informaciją esą galima rasti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau ir šita informacija esą nederėtų visiškai pasikliauti, nes yra nemažai atvejų, kai žmonės pakeičia senas krosnis naujais šildymo katilais, bet nepakoreguoja duomenų registre.
"Inventorizuoti, kiek Klaipėdos mieste yra krosnių ar kietojo kuro šildymo katilų, būtų grandiozinis ir nereikalingas darbas, nes EK reglamente nustatyti ekologinio projektavimo rezultatai bus taikomi pradedamiems naudoti naujiems kietojo kuro katilams", – tvirtino S.Adašiūnas.
Tačiau, pagal Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su Energetikos ir Aplinkos ministerijomis būstų šildymo įrenginius turėtų inventorizuoti iki 2022 m.
"Šiuo metu savivaldybėje rengiamas oro kokybės valdymo planas, bus atliekamas Klaipėdos miesto oro taršos modeliavimas. Norint atlikti modeliavimą, bus renkama informacija dėl šildymo būdų individualiuose namuose", – pakomentavo Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.
Naujausi komentarai