Atlyginimas lyg pensija

Lietuvos sporto universitete (LSU) savo požiūrį išdėstė Seulo olimpiniai čempionai Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius, buvę šalies rinktinės strategai Kęstutis Kemzūra ir Ramūnas Butautas, LSU rektorė Diana Rėklaitienė.

Krepšinio mokslo konferencijoje „Treniravimas ir vadyba“ taip pat dalyvavo Madrido technologijos universiteto krepšinio tyrėjas Miguelis Angelis Gomezas Ruano, Milano klubo „AX Armani Olimpia“ atletinio rengimo vadovas ir Udinės universiteto krepšinio tyrėjas prof. dr. Francesco Cuzzolinas, Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo direktorius Paulius Motiejūnas.

Renginys, kurio globėjas – Arvydas Sabonis, buvo skirtas Lietuvos krepšinio 100-mečiui.

Rinktinė – pavyzdys

„Visų pasaulio komandų metraščiuose yra sėkmingų ir krizinių laikotarpių“, – sakė R.Kurtinaitis, kalbėdamas apie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę.

Mūsiškiai pernai praleido Tokijo olimpiadą, nors iki šiol lietuviai dalyvavo visose vasaros žaidynėse po Nepriklausomybės atkūrimo.

Tačiau nacionalinė komanda jau užsitikrino kelialapį į kitą 2023 m. pasaulio čempionato atrankos etapą, o šiemet rugsėjį bandys siekti ir Europos čempionato trofėjų.

„Vyrų rinktinės situacija nebloga. Kol kas nėra svarių laimėjimų, nes pritrūksta sėkmės – vieno laimėto aštuntfinalio ar ketvirtfinalio. Tačiau trenerių štabas labai stiprus, tad, manau, viskas bus gerai“, – reziumavo R.Kurtinaitis.

Anot olimpinio čempiono, vyrų rinktinės rezultatai – pavyzdys, kuriuo galima sudominti vaikus, kad rinktųsi krepšinį. Tačiau būtina skatinti ir jaunimą ugdančių trenerių motyvaciją.

Prioritetas: K.Kemzūros nuomone, pirmiausia pradedančiuosius krepšininkus reikėtų mokyti paties žaidimo, o ne jo schemų. / ltu.basketball nuotr.

„Mano sūnus treniruoja kelias vaikų grupes ir gauna 500 eurų atlygį. Dabar Lietuvoje ir pensijos turbūt didesnės. Kitas dalykas – karjeros galimybės, negerai, jeigu nėra profesinio augimo perspektyvos. Juk sakoma: blogas tas karys, kuris nenori tapti generolu“, – svarstė R.Kurtinaitis.

„Yra daug sisteminių klausimų. Atlyginimai, motyvacijos skatinimas, perspektyvos matymas – šie dalykai aktualūs ne tik krepšinyje, bet ir kitose sporto šakose. Formuodami sporto politiką ir tobulindami sistemą tikrai stengiamės pakeisti, kad treneris būtų suinteresuotas likti sporto sektoriuje ir keltų kvalifikaciją“, – antrino LSU vadovė D.Rėklaitienė.

Koziris – savitumas

LSU krepšinio studijų ir mokslo centro vadovas doc. dr. R.Butautas iš probleminių aspektų išskyrė ir individualių talentų ugdymą. Būtent tuo garsėja JAV ir kelių Europos valstybių krepšinio mokyklos.

Specialistų pasiteiravome, ar krepšiniui nevertėtų pasekti Lietuvos futbolo federacijos pavyzdžiu, kuri investavo kelis šimtus tūkstančių eurų, kad įsigytų jaunųjų talentų kalve tapusio Belgijos „Anderlecht“ klubo treniruočių metodikas ir specialistų priežiūrą. Prieš tai futbolininkai pirko garsiojo Amsterdamo „Ajax“ programas. Pirmieji tokios strategijos vaisiai gal ir nebuvo labai ryškūs, tačiau kelis gabius žaidėjus jaunimo rinktinėms jau išugdė.

R.Kurtinaitis pripažino, kad apie tai verta pamąstyti. Kiti renginio dalyviai taip pat pabrėžė, kad iš pažangiausių šalių tikrai yra ko pasimokyti, tačiau ir Lietuvos krepšinio metodikos yra stiprios, nors ir labiau akcentuoja komandinį žaidimą.

Svečias: praktikos seminarą surengė Milano klubo „AX Armani Olimpia“ atstovas ir Udinės universiteto krepšinio tyrėjas prof. dr. F.Cuzzolinas. / lsu.lt nuotr.

„Turime savo krepšinio mokyklą. Mus giria už komandinį žaidimą ir negalime to atsisakyti, būtina išlaikyti savitumą, – kalbėjo R.Butautas. – Kita vertus, reikia paisyti pasaulinių tendencijų, kitų šalių patirties ir atitinkamai koreguoti savo darbo kryptis.“

Simpatijos – Ispanijai

K.Kemzūra, dirbantis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės stratego Kazio Maksvyčio trenerių štabe, neslėpė, kad jam itin imponuoja ispaniška žaidimo koncepcija, bet kiekvienas treneris turi kurti savo metodiką.

„Dabar tapo iššūkiu atsirinkti, kas mums tinka. Sistemos kūrimas yra trenerio viso gyvenimo darbas, nes reikia prisitaikyti prie įvairių žaidėjų, – sakė jis. – Man patinka Ispanijos krepšinis – jo greitis, agresyvumas, intensyvumas. Ta linkme reikia eiti. Tik kaip? Galima jaunimo žaidime taikyti mažiau vadinamųjų pikenrolų (gynėjo ir aukštaūgio derinių dviese prieš du – aut. past.), tik ar turime tam žaidėjų. Neneigiu individualumo reikšmės, bet ne visada ateina derlingas ruduo. Vis dėlto man krepšinis yra komandinio sporto šaka, kur kiekvienas turi žinoti savo vaidmenį ir to nereikia išsižadėti.“

NCAA – ne rojus

Anot K.Kemzūros, nemažai Lietuvos talentų nubyra baigę krepšinio mokyklas ir nesugeba įsilieti į vyrų krepšinį.

„Niekas neatkartos NCAA modelio, nors bandymų su studentų lyga buvo. Dabar iki 18 metų turime aiškią ugdymo piramidę, čempionatus, lygas, o vėliau iki pat kokių 23-ejų metų atsiveria skylė, – įvardijo K.Kemzūra. – Galima važiuoti už Atlanto. Turime ir blogų, ir gerų pavyzdžių. Mums gal ir sunku konkuruoti su JAV, bet ten yra ir gerų trenerių, ir nelabai. Todėl svarbiausia tinkamai pasirinkti.“

Šiuo metu bene didžiausios viltys siejamos su NCAA augančiais jaunaisiais talentais Ąžuolu Tubeliu ir Augustu Marčiulioniu. R.Kurtinaitis nesiryžo įvardyti, ar du Lietuvos krepšinio perliukai nesuklydo nelikę tobulėti stipriausiuose Lietuvos klubuose, bet atskleidė, kad pastaruoju metu universitetai už Atlanto susiduria su ugdymo iššūkiais.

„Prieš keliolika metų pasikeitė JAV krepšinio sistema ir dabar jaunuoliai negali sportuoti tiek, kiek nori. Universitetuose treniruočių laikas yra ribojamas, nes ten norima, kad sportininkai gyvenime turėtų kažką daugiau nei tik krepšinis, – pabrėžė R.Kurtinaitis. – Bendrauju su NBA treneriais, jie jau negauna tokio kokybiško produkto iš universitetų, kaip anksčiau. Todėl dabar NBA žaidžia per 100 užsieniečių.“

Anot jo, Lietuvoje išsprendus tobulėjimo nuo 18 iki 23 m. problemą, jaunimui būtų galima pasiūlyti visavertį 10 mėnesių per metus krepšinio krūvį.