Slovėnijoje vykstantis 38-asis Europos krepšinio čempionatas artėja link pabaigos. Šeimininkams slovėnams beliko sužaisti vos vienerias rungtynes dėl 5 vietos, tačiau galima neabejoti, kad šeštadienį savo numylėtinius Liublianos „Stožices“ arena palaikys taip pat karštai, tarsi šie kovotų dėl medalių.
Slovėnijos krepšinio aistruoliai iš tiesų skiriasi ir nuo lietuvių, ir nuo kitų buvusios Jugoslavijos šalių krepšinio mėgėjų. Vietiniai į krepšinį žiūri kaip į šventę ar pramogą, o ne kaip į mūšio lauką, kur galima išreikšti vieną ar kitą radikalią savo poziciją.
Skiriasi ir slovėnų krepšinio žiūrėjimo įpročiai. Čia tėvai atėję į areną nepalieka savo atžalų saugoti Katinukui ar Žalgiriniui, o kartu su jais stebi rungtynes, pasakoja apie žaidėjus, ploja ir kartais pašoka iš vietų.
Viena skanduotė šiomis savaitėmis arenose buvo ypač populiari. „Kdor ne skace, ni Slovenc“ („Kas nešokinėja, tas ne slovėnas“) priversdavo iš vietų pakilti bei plojant pastrykčioti ir jaunuosius slovėnus, ir solidaus amžiaus jaunatviškai nusiteikusius senjorus.
Net oficialus čempionato talismanas Lipko Liublianos „Stožicės“ arenoje atlieka ne vaikų prižiūrėtojo ar auklės vaidmenį. Kol vaikų tėvai gurkšnoja alų ar švilpia susikišę pirštus į burnas, jis bando įkaitinti publiką, ragina sirgalius neprarasti optimizmo net šeimininkams pralaimint dviženkle persvara.
Naujausi komentarai