Šiuo metu sostinės (17-5) ekipa yra antra „Betsafe-LKL“ pirmenybėse ir nusileidžia tik Kauno „Žalgiriui“ (19-4), kurį pati nugalėjo dukart. Dabar vilniečių kelyje laukia praėjusių metų finalo pakartojimas – akistata su Panevėžio „7bet-Lietkabeliu“ (15-8).

„Ryto“ kapitonas Margiris Normantas prieš šį susitikimą pagyrė varžovus už gerą pasirodymą Europos taurėje ir pripažino, kad lengvos akistatos nebus. Maža to, panevėžiečiai šį sezoną kartą vilniečius jau įveikė „Betsafe-LKL“, o taip pat – Citadele KMT mažajame finale.

„Šios rungtynės bus tokios pat kaip visos, nors taip, norime juos nugalėti, nes jie tai padarė dukart šiais metais. Eisime laimėti. Man asmeniškai su panevėžiečiais principų nėra, gal jiems yra“, – šypsojosi M.Normantas savo interviu LKL.lt portalui.

LKL.lt pristato pokalbį su M.Normantu – apie šio sezono pamokas, sunkių mačų patirtį, emociškai svarbias pergales prieš žalgiriečius, kapitono vaidmenį ir Gedimino Oreliko indėlį panevėžiečių žaidimui.

– Prabėgo kelios dienos nuo tarptautinio sezono finišo, ar jau kiek atslūgo neigiamos emocijos po rungtynių su Manresos klubu?

– Aišku, truputį liūdna, bet nieko nepadarysi. Iki tol per daug prisidirbome, nekreipėme dėmesio į tai, kaip per daug pralaimėjome Manresoje. Patys prisidirbome – patys ir gavome. Gynybos šį sezoną stokojame, tad taip ir gavosi.

– Ar pirmąsyk gyvenime susidūrėte su situacija, kuomet paskutinės minutės metu dar galėjote gelbėtis metimais į savo krepšį, rezultato lyginimu tyčia ir pan.?

– Aš tai nemėgstu tokių dalykų. Suprantu, kad rezultatai yra rezultatai, bet ši taisyklė sportinio principo neprideda. Norisi patekti į kitą etapą, bet aš manau, kad šią taisyklę reikia naikinti, ypač kai viskas sprendžiasi skirtumais, kovojant mažoje grupėje.

– Nors tikslo Čempionų lygoje nepasiekėte, likote trečioje vietoje su daugiausiai pergalių – 3. Ar pasirodymas šiame turnyre įkvepia kažkiek optimizmo likusiai sezono daliai?

– Pasirodymas nebuvo nei blogas, nei geras – per vidurį, patenkinamas. Geras pasirodymas būtų geriausių aštuonetas. Gerai tai, kad bent viltis buvo iki paskutinių rungtynių, bet ir tiek.

– Jau būtų sunku suskaičiuoti, kiek atsakingų rungtynių šį sezoną turėjote: tiek Citadele KMT, tiek tarptautiniame fronte. Ar iš jų galima pasiimti realios patirties, ar kiekvienas mačas – kita istorija?

– Šis dalykas tikrai geras, nes po kiekvienų tokių rungtynių augi: kaip treneris, kaip žaidėjas, kaip komanda. Galvoju, kad tai visai nebloga patirtis. Su kiekvienomis tokiomis rungtynėmis atsiranda ramybė, tik gal praeitose rungtynėse vėl ją pamatėme, ramybės kažkiek pritrūko. Dabar gavome dar pamokų, gerai, mokomės iš to.

– Kalbant apie atsakomybę, ją ypatingą šį sezoną jaučiate ir pats – tapote „Ryto“ kapitonu. Kas pasikeitė perėmus kapitono raištį?

– Kažkiek jaučiasi kita atsakomybė. Esu ekspresyvus žmogus, tad kaip kapitonas – gal kiek nestandartinis. Visi įsivaizduoja, kad jis galbūt turi būti ramus, aš toks nesu. Vis tik ir pats tapau kažkiek ramesnis, gal ir branda jau atėjo (Šypsosi). Tai prisidėjo prie mano asmenybės formavimosi. O kas dėl komandos, kartais tam tikrais momentais reikia solidžiau ir užtikrinčiau pasirodyti, reikia neparodyti, kad bijai – standartiniai dalykai, bet svarbūs.

– Ar savo karjeroje turėjote kokį ryškų kapitono pavyzdį, į kurį norėjote lygiuotis?

– Oi, ne, vieno žmogaus niekada nebuvo, žiūrėjau daug pavyzdžių, tiek krepšinyje, tiek futbole, tiek kituose sportuose. Iš kiekvieno gali pasiimti dalelę, o taip pat mokaisi ir iš savų klaidų. Nesu iš tų, kurie žiūri, ką jie šneka, kad žinočiau, ką sakyti man. Pats bandau tai išreikšti savaip, nesu kalbininkas ir motyvuotojas, manau, kad su didelėmis kalbomis galiausiai gali visus užknisti (Šypsosi).

– Ar buvo rungtynės, prieš kurias ar po kurių reikėjo ypatingo pokalbio su „Ryto“ komanda būtent kaip kapitonui?

– Rungtynių neišskirčiau, bet po kiekvieno sunkaus periodo tarpusavyje kalbėdavomės – mintis išdėstydavo vienas, kitas, trečias. Tai suartina komandą, imi įsivaizduoti, ką galvoja kiti. Aišku, gal mažiau, bet to kažkiek reikia ir po geresnių periodų, kad sugrįžtumei į realybę ir nebūtų po to einančio pralaimėjimo prieš „Nevėžį-Optibet“ (Juokiasi). Būna taip jau, kad kai sekasi gerai, tave kažkas nuleidžia ant žemės. Reikia stengtis nusileisti be tų pralaimėjimų.

– Vienas sudėtingesnių momentų jums buvo Citadele KMT finalo ketvertas. Ar nesėkmė jame stipriai supurtė „Rytą“?

– Nežinau dėl kitų, bet man asmeniškai buvo sunku, priėmiau tai kaip spyrį į užpakalį, jog reikia neatsipalaiduoti. Galbūt pagalvojome, kad mums visai neblogai sekasi, nesustovėjome prieš Jonavos gynybą, nors patekimas į finalą buvo mūsų tikslas minimum.

– „Rytas“ šį sezoną po ilgos pertraukos kaunasi su „Betsafe-LKL“ čempiono statusu. Galima justi, kad ekipos į kovas su jumis eina su dar didesne motyvacija?

– Nežinau, „Rytą“ nugalėti norėjo visada, nėra didelio išskirtinumo. Šiemet gal tik prisidėjo daugiau, kadangi esame faktiniai čempionai. Žmonės nori mus įveikti, parodyti, kad esame tokie ar anokie, ir viskas. Labai normalu. Plius, ir „Betsafe-LKL“ lygis kiek paaugo, yra nemažai simpatiškų komandų, jaunų neblogų žaidėjų.

– Jei smūgių turėjote nemažai, gerų momentų irgi netrūko. Pavyzdžiui, dukart „Betsafe-LKL“ įveikėte Kauno „Žalgirį“. Ar toks dalykas įkvepia pačią komandą labiau tikėti savimi?

– Čia yra įvairių aspektų. „Žalgiris“ praeitais metais, faktas, buvo silpnesnis, o kaip yra šiemet, tai gal esame jiems iš dalies neparankesni. Gal ir dvejos Eurolygos rungtynės buvo faktorius, gal po jų jie nesusikaupė prieš mus. Bet faktas tas, kad dukart laimėjome, smagu dėl to, tikiuosi, kad tai pridės pasitikėjimo ateityje.

– Kiek sunku buvo tvarkytis su Jarviso Williamso situacija, kuomet buvote šioje tokioje nežinomybėje: tai žaidėjas suspenduotas, tai grįžta, tai jo nebėra vėl?

– Sunku buvo dėl žaidimo niuansų, mums tiesiog trūko tvirto, kovojančio kūno toje pozicijoje, kuris sustovėtų gynyboje. Daug plėstis nebesinori, čia jo reikalai, nors, faktas, peraugo ir į komandos reikalus, nebuvo gerai. Jau paliekame viską praeityje. Atėjo naujas žmogus, gal viskas bus gerai.

– Kaip į „Rytą“ įsilieja du nauji papildymai – Justinas Gorhamas ir Kendale‘as McCullumas?

– Tikiuosi, kad jie įsilies lengvai, dar reikia laiko. Jie žaidžia tokiu laisvu stiliumi, kokį propaguojame ir mes, plius, yra neblogi gynyboje: vienas neblogai spaudžia, kitas neblogai kovoja dėl kamuolių bei šoka, o ir kūnas didelis – tas gerai.

– „Rytas“ sezono eigoje priėmė gana netradicinį sprendimą – dar sausį pratęsė sutartį su Giedriumi Žibėnu. Žvelgiant iš žaidėjų pusės, ar toks vadovybės parodytas pasitikėjimas treneriu daugiau jo prideda ir visai komandai?

– Manau, kad komandai tame nėra jokio faktoriaus, nebent kažkam, kas turi kontraktus kitiems metams. Daugiau jo galbūt yra pačiam treneriui, kuris jaučia užtikrintumą, gali dėliotis mintis į priekį, reikia klausti jo. Nežinau, kaip kitiems žaidėjams, bet man asmeniškai tai nekeičia nieko.

– Šeštadienį laukia rungtynės su Panevėžio „7bet-Lietkabeliu“ – praėjusių metų finalininku. Kiek principų „Rytui“ yra šioje akistatoje?

– Šios rungtynės bus tokios pat kaip visos, nors taip, norime juos nugalėti, nes jie tai padarė dukart šiais metais. Eisime laimėti. Man asmeniškai su panevėžiečiais principų nėra, gal jiems yra.

– Panevėžio ekipa rodo labai sėkmingą žaidimą Europos taurėje, ar jus kažkiek stebina tokia jų dabartinė forma?

– Šaunuoliai, su mažesniu nei kitų komandų biudžetu jie išlaiko sistemą, susigrąžino Oreliką, kuris turi gerą IQ, gerą galvą, jis yra jungtis tarp darbininkų ir taškų rinkėjų. Manau, kad tai nebloga komandėlė, bus reikalų su jais. Šaunuoliai, kad jiems taip sekasi tarptautiniame fronte, o „Betsafe-LKL“ pažiūrėsime, kaip čia bus.

– Ir iš šio sezono, ir pernai metų finalo patirties galima sakyti, kad Gediminas Orelikas yra vienas svarbiausių žmonių „7bet-Lietkabelyje“, kurį reikia sustabdyti, norint laimėti?

– Taip, kaip ir sakau, jis svarbi jungiamoji dalis, jis gali ir pakurti, ir įmesti, ir žino, kaip atsistoti, nors gynyboje ir nėra toks vikrus. Taip pat ir Lipkevičius, Maldūnas – jie turi neblogą darbininkų branduolį.