Maskvytis buvo sutiktas itin šiltai. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje, kurioje Kazys praleido ne vienerius metus treniruodamas „Neptūną“, aidėjo šūksniai „Mes už Kazį“, o ilgametės trenerio gerbėjos tribūnose iškėlė plakatą su užrašu „Kazys – Darbėnų pasididžiavimas“. Darbėnai – tai nedidelis miestelis Klaipėdos rajone, todėl specialistas šiandien jautėsi lyg namie.

Ir ši istorija prasidėjo gražiai ne tik tribūnose, bet ir aikštelėje. Maksvyčio treniruojama Lietuvos rinktinė atrankos į pasaulio čempionatą rungtynėse 89:69 sutriuškino bulgarus bei įsirašė pirmąją pergalę šiame ilgame žygyje.

„Džiaugiuosi pergale. Esu patenkintas planu, kurį trenerių štabas paruošė prieš rungtynes, – po rungtynių kalbėjo Maksvytis. – Džiaugiuosi už žaidėjus, kurie įvykdė planą. Mes kontroliavome mačą beveik tris kėlinius ir ypač esu laimingas, kad žaidėme iki finalinės sirenos bei laimėjome gera persvara. Tų pirmų rungtynių laukimas prailgo, neturėjome daug laiko. Bet manau, kad gerai pavyko per trumpą laiką pasiruošti.

Dėl savo gynybos turėjome planą A, turėjome ir planą B, kurį dažniausiai naudojame antroje pusėje. Žaidėjai gerai laikėsi to plano, išskyrus kelis nesusikalbėjimus, po kurių gavome kelis lengvus tritaškius. Žaidimą labai pagyvino žaidėjai nuo suolo. Jeigu neklystu, jie įmetė 60 taškų. Pradedant tiek Čižausku, tiek Olisevičiumi, tiek Žukausku. Antroje pusėje užsikūrė ir kiti žaidėjai. Aš labai džiaugiuosi, kad gerai dalinomės kamuoliu. Pergalė yra pergalė ir smagiau viską pradėti pergale.“

– Bulgarijos rinktinės treneris sakė, kad išmušėte juos iš vėžių besikeisdami gynyba. Kodėl pavyko juos tuo nustebinti?

– Prieš rungtynes bandėme sumodeliuoti planą, kaip bulgarai galėtų žaisti. Jie jau atvažiavo į Klaipėdą su aukštaūgių stygiumi. Tikėjome, kad jie žais krepšinį su daug keitimų ir daug tritaškių. Tai pavyko nuspėti. Dažniausiai keitėmės ginamaisiais. Kai keitėmės, neblogai pavyko ir užtvaros tiek su kamuoliu, tiek be kamuolio.

– Arnas Butkevičius išskyrė Vytenio Čižausko indėlį spaudžiant varžovų žaidėjus ir išmušant juos iš vėžių. Kaip vertinate Vytenio darbą gynyboje?

– Na, aš jau minėjau prieš rinktinę, kad Vytenio sugebėjimais buvo abejojama. Manau, kad jis šiandien įrodė. Jis jau gerai atrodė treniruočių procese, gerai kontroliavo komandą ir gana agresyviai gynėsi. Mūsų rungtynių planas susidėjo iš to, kad ne tik agresyviai pradėti gintis, ar keistis savo aikštelės pusėje, bet apsunkinti varžovus nuo pat pradžios, jiems nepriėjus vidurio linijos. Vytenis atliko neblogą darbą, nes ji pirmas pakeitė rungtynių tempą, pristabdė jų įžaidėjus, jie pradėjo lėčiau žaisti, o vėliau pavyko ir mūsų vadinami keitimasis ginamaisiais.

– Kaip galėtumėte pakomentuoti Osvaldo Olisevičiaus žaidimą, kuris šiandien pataikė 6 tritaškius. Kiek pasikeitė jo žaidimas nuo tada, kai jį treniravote Klaipėdoje?

– Sprendžiant iš rungtynių atrodo, kad jis dar šiek tiek subrendęs, kaip žaidėjas. Prieš treniruočių stovyklą kalbėjome, kad aš jo nemėtysiu per pozicijas, bandysiu grąžinti į seną, gerą ketvirtą poziciją. Jis per daug dėl to nepyko. Man šiose rungtynėse tai pasiteisino. Aišku, jis gali žaisti ir ten, ir ten.

– Kaip vertinate kito debiutanto – Eigirdo Žukausko žaidimą?

– Dėl jo galimybių neabejojau. Jūs pamatėt, koks jis yra, kokį gerą kūną turi, koks yra fiziškas. Šiek tiek bijojau, kaip jis susitvarkys su spaudimu pirmosiose rungtynėse, bet jis susitvarkė puikiai. Kaip matėte, Olisevičius ir Žukauskas buvo tie žaidėjai, kurie nuo suolo įnešė energijos ir pakeitė rungtynių eigą.

– Trenerių štabe turite Kęstutį Kemzūrą. Matėsi, kad rungtynių metu labai aktyviai komunikuojate tarpusavyje. Koks yra trenerių štabo indėlis valdant situaciją ir kiek jie jums padeda?

– Labai džiaugiuosi kiekviena treniruote. Turime labai stiprų trenerių štabą, gana nemažai išsidiskutuojame prieš treniruotes, prieš kiekvieną pratimą, kokią filosofiją mes diegsime. Kaip vyr. treneris, aš priimu galutinį sprendimą. Tikiuosi, kad tiek aš, tiek mano asistentai po šios stovyklos išeis dar geresni, nes visi atėjome su skirtingomis idėjomis ir susijungėme į vieną tikslą. Mums tas pavyko.

– Šiame mače matėme jus lydintį užrašą: „Maksvytis – Darbėnų pasididžiavimas“. Kaip galėtumėte pakomentuoti saviškių palaikymą?

– Šitas užrašas yra nuo 2011 metų pasaulio čempionato Rygoje. Kadangi žaidžiame Klaipėdoje, buvo nemažai žmonių iš mano miestelio. Galbūt ir tie patys, kurie laikė tą plakatą praeitose rungtynėse. Man, kaip treneriui, buvo šiek tiek patogiau žaisti Klaipėdoje. Aišku, reikėjo kažkiek susitvarkyti su spaudimu, dėmesiu. Kadangi visi norėjo pakalbėti, paskambinti. Stengiausi labiau koncentruotis į darbą. Manau, kad mano kraštiečiai šiek tiek prisidėjo prie atmosferos gerinimo „Švyturio“ arenoje.

– Per antrąjį kėlinį gavote 5 tritaškius, tačiau trečiajame kėlinyje bulgarai iš toli atakavo vos dukart. Ką pakeitėte per pertrauką.

– Pagrinde tritaškius metė Pavlinas Ivanovas, kurio pirma opcija yra metimas. Daugumoje tų situacijų buvo gynyba su kamuoliu, arba gynyba vienas prieš vieną, kur buvo bloga komunikacija ir blogas žaidėjų skautingas. Jeigu žaidėjas yra metimas, tai jis negali to daryti. Mes tai išėmėme ir antroje pusėje neleidome ne tik mesti, bet ir veržtis į Ivanovo pagrindinę dešinę ranką. Kai žaidėjai antroje pusėje geriau tai įvykdė, jie nebeturėjo savo metimų.

– Kokį jaučiate asmeninį sirgalių priėmimą šiose pareigose. Kaip iš tos pusės jaučiatės po debiuto?

– Jaučiausi gerai, priėmimas yra šiltas. Aš skaitau spaudą. Gerai, kad neskaitau komentarų. Pripažinkime, naujas treneris yra sutinkamas džiaugsmingai, su ovacijomis, kaip ir aš esu sutinkamas. Nenorėčiau būti išleidžiamas taip, kaip buvę treneriai – su šiek tiek daugiau negatyvo. Žinojau visą tai ateidamas, bet nenorėjau praleisti šanso, kol dar yra ta jaunimo istorija. Nenorėjau paleisti šanso, kad aš galiu būti tik geras jaunimo treneris ir įrodyti daugiau vyrų krepšinyje.

– Ar su čekais bus sunkiau?

– Reikia pripažinti, kad čekai yra stipresni varžovai. Jie žaidžia panašų žaidimą, kokį demonstruoja bulgarai. Jie rungtyniauja su gana mobiliais, aukštais žmonėmis, kadangi jų tradiciniai, senosios mokyklos vidurio puolėjai neatvyko. Manau, kad reikės laikytis panašaus žaidimo plano. Be abejo, jį reikės dar geriau išpildyti, kad negautumėme tų lengvų tritaškių, kuriuos gavome antrajame kėlinyje. Reikia, kad daugiau kalbėtume ir panašiai. Su čekais bus sunkiau.

– Kiek esate patenkintas Tomo Dimšos lyderyste?

– Esu labai patenkintas, kad antroje rungtynių pusėje tiek Arnas Butkevičius, tiek Tomas Dimša neforsavo žaidimo, išlaukė. Kad ir vėliau, bet jie savo darbą atliko. Iš Dimšos jaučiamas užtikrintumas. Jaučiasi, jog jis yra subrendęs ir aukštos klasės žaidėjas. Kalbėdamas apie rinktinę, aš jam užsiminiau, kad komandoje vyksta kartų kaita ir iš užribio jis turi išeiti į priešakines eiles bei imtis iniciatyvos. Jis tai puikiai padarė.

– Su Bulgarija nežaidė Gebenas ir Velička. Ar jie ruošiasi Čekijai, ar teks palaukti kitų metų?

– Po rungtynių pakalbėjome su žaidėjais ir nusprendėme į Čekiją vežti tuos pačius dvylikos žaidėjų, kurie žaidė su Bulgarija, – spaudos konferencijoje pabrėžė Maksvytis. – Tai yra skaudus momentas. Padėkojau jiems, jie padėjo atvažiuodami į treniruočių stovyklą. Jie nėra blogi žaidėjai.

Kalbant apie Martiną Gebeną, jis tiesiogiai dėl vietos sudėtyje konkuravo su Martynu Echodu, bet mūsų sprendimas buvo, jog mums daugiau reikės keitimosi ginamaisiais, daugiau gynybos prieš greitąjį puolimą. Mes dėl to išsirinkome Martyną Echodą.

Kalbant apie Arną Veličką, kol kas turėjau mažai šansų pažinti jį, ir jis per treniruotes dar nespėjo įsilieti tinkamai. Pakalbėjau su Arnu, kad jis nenuleistų rankų, yra jaunas ateities žaidėjas. Gali būti taip, kad Arnas jau kitame lange bus pagrindinės šios rinktinės įžaidėjas.

– Kalbant apie emocinę pusę, kiek po debiuto naštos nukrito nuo pečių?

– Jaučiuosi išsikrovęs, tai turbūt jaučiasi pagal mano balsą. Neatsimenu, kada tokį balsą turėjau. Galbūt paskutiniuose Europos čempionatuose arba Eurolygos rungtynėse. Darbo pirmomis dienomis buvo labai daug. Kadangi tą krūvį reikia dalintis su klubu, pirmoji diena buvo labai sudėtinga nuo aštuonių ryto iki dvyliktos valandos nakties. Taip pat dirba ir trenerių štabas, norėčiau ir jiems padėkoti. Nepavyko išeiti ir pasivaikščioti į Klaipėdą, nes buvo labai daug darbų, ypač pirmoje stovykloje. Be abejo, jaučiuosi geriau, nes darbą atlikome gerai.