Šiuo metu Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) yra taikomi įvairūs ribojimai iki 15-os metų, o daugiausiai draudimų yra U12 ir U13 čempionatuose.

Šiose amžiaus grupėse yra įvesta trijų sekundžių gynyboje taisyklė (draudžiama baudos aikštelėje stovėti ilgiau nei 3 sek.), draudžiama statyti bet kokias užtvaras, taip pat dviguba gynyba leidžiama tik baudos aikštelėje, siekiant išvengti zoninio spaudimo užuominų jauname amžiuje.

U14 ir U15 čempionatuose ribojimų jau yra mažiau ir kaip pagrindinis draudimas išlieka zoninė gynyba. Vis dėlto dviguba gynyba prieš puolėją jau yra leidžiama visose situacijose, kur yra statoma užtvara su kamuoliu.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) jaunimo rinktinių vyr. trenerio Rolando Radvilos teigimu, tokie draudimai atsirado siekiant skatinti puolančiųjų žaidėjų kūrybingumą ir siekiant tobulinti jų žaidimo vienas prieš vieną sugebėjimus.

„Per pastaruosius 10-15 metų problema atsirado ne tik įžaidėjo, bet ir universalaus metiko pozicijoje ir tik Marius Grigonis yra maloni išimtis, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė R. Radvila. – Treneriai per daug koncentruojasi į komandinį žaidimą nuo pirmųjų vaikų žingsnių krepšinyje ir treneris Giedrius Žibėnas „Basketnews.lt podkaste“ labai gerai išvardino kitų šalių kūrėjus. Mūsų žaidėjai tampa ne kūrėjais, o robotais-išpildytojais.

Norint tai išjudinti, buvo įvesta keletas apribojimų. Mūsų treneriai per daug koncentruojasi į užtvaras ir derinius, dėl ko kenčia mūsų jaunų žaidėjų kūrybiškumas, ką pastebime per paskutinius keletą metų.

Trijų sekundžių taisyklė gynyboje įvesta, kad teisėjams būtų lengviau atskirti, kada komanda ginasi zona, ir kad anksti subrendęs žaidėjas nestovėtų po krepšiu nuo jauno amžiaus, nes tai visiškai neugdo krepšininko savybių.

Kodėl draudžiamos užtvaros? Visų pirma, turi būti laikomasi nuoseklumo principo. Iš pradžių vaikas turi išmokti judėti be kamuolio, atsidengti, turi išmokti įvairių varymosi su kamuoliu būdų, krypties keitimo, varymo-pauzės derinimo. Niekas nesako, kad pikenrolas yra blogai, tačiau tam turi būti nuoseklumas. Pikenrolo pagalba jau skirstome į mažus ir didelius, o jei vaikas nustos augti, pasiekęs 190 cm ūgį? Ir ar blogai bus, jei didelis žaidėjas mokės varytis kamuolį, mesti tritaškį ar žaisti 1x1?“

musukrepsinis.lt nuotr.

Didžiausios Lietuvoje krepšinio mokyklos, Sostinės KM, direktorius Andrius Čerškus nesutinka su R. Radvilos ir federacijos pozicija. Anot jo, įvesti apribojimai iškraipo krepšinį.

„Diskutavome su federacija šiuo klausimu ir išsakėme savo poziciją, jog taisyklės turėtų būti liberalesnės. Manome, jog užtvaros turėtų būti leidžiamos, nes po jų atsiranda papildomi 7-8 pasirinkimai žaidėjui.

Manau, kad visų šių ribojimų galėtų nebūti, jei būtų investuojama į trenerių licencijavimą ir specialistas per sąmoningumą tuo nepiktnaudžiautų, protingai naudotųsi žaidimo privalumais“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė A. Čerškus.

Kaip ir S. Kairys, „Sostinės KM“ direktorius įvardino komandinės gynybos problemą jauname amžiuje.

„Dabar nauja taisyklė, kai pagalba gynyboje draudžiama, visiškai iškraipo vaikų krepšinį, krepšininkai statomi į kampus ir yra žaidžiama praktiškai tik 1x1. Manau, kad šią taisyklę reikia kuo greičiau naikinti“, – kalbėjo A. Čerškus.

Tiesa, R. Radvilos tikinimu, pagalba gynyboje nėra draudžiama. MKL 2019-2020 metų sezono taisyklėse U12 ir U13 čempionatuose 1.1.1 nuostatoje teigiama: „Gynėjas gali stovėti kur tik nori, jei ištiestos rankos atstumu šalia jo yra dengiamas puolėjas.“

1.1.2 nuostatoje yra šios taisyklės papildymas, susijęs su trijų sekundžių gynyboje draudimu.

„Gynėjas, negali stovėti baudos aikštelėje ilgiau nei 3 sek, jei jo dengiamasis puolėjas yra toliau kaip ištiestos rankos atstumu, pvz., už tritaškio linijos. Gynėjas gali įbėgti į baudos aikštelę ir stovėti joje, bet ne ilgiau kaip 3 sek. Tada privalo išbėgti iš baudos aikštelės abiem kojoms į tą pusę, kur stovi jo dengiamasis. Išbėgus ir palietus grindis abiem kojoms už baudos aikštelės, gynėjas vėl turi teisę įbėgti į baudos aikštelę. Įbėgimų skaičius yra neribojamas.“

„Pagalba gynyboje tikrai nėra draudžiama, – sakė R. Radvila. – Nėra draudimo padėti gynyboje ir tai yra neteisingas taisyklių interpretavimas. Jei puolime yra žaidžiama sistema 1x4, tai yra ne taisyklių trūkumas, o trenerio žinių, kūrybos stokojimas ir besivaikymas greitų rezultatų. Pagalbos draudimas gynyboje nėra įteisintas, tik paprasčiausiai yra ieškoma lengviausio būdo, kaip apeiti kai kurias taisykles“, – teigė R. Radvila.

Sostinės KM direktorius A. Čerškus išsakė savo poziciją, jog vaikų komandoms, nuvažiavus į turnyrus užsienyje, patiriamas šokas, nes ten tokių draudimų kaip Lietuvoje nėra.

Pirmąjį reitingą tarp Lietuvos krepšinio mokyklų turinčios Sostinės KM vadovas siūlo ne kažką drausti aikštėje, o šviesti trenerius šalia jos, skatinti sąmoningumą ir investuoti į infrastruktūrą.

„Mano asmenine nuomone, tokie ribojimai MKL neskatina nei žaidėjų, nei trenerių kūrybiškumo. Tai tik skatina apgaudinėjimą. Aš laikausi nuomonės, kad viskas eitų per trenerių sąmoningumą: reikia daugiau kalbėtis, rengti seminarus ir, jeigu treneriai tarpusavyje vieningai susitars, tai paskatins vaikų kūrybingumą aikštelėje, apžaidžiant, pavyzdžiui, zoninį spaudimą.

Manau, jog didžiausios Lietuvos krepšinio problemos dabar yra infrastruktūros nebuvimas ir trenerių nekompetencija, todėl raginu atsigręžti į Vakarų Europos praktiką bei kuo greičiau įvesti trenerių licencijavimą, rengti jiems žinių testus. Tuomet žinosime, kad su vaikais tikrai dirbs kompetetingi specialistai ir atsirinksime trenerius, kurie dega krepšiniu, o ne tiesiog parazituoja ir tik ateina pasiimti pinigų“, – mintis dėstė A. Čerškus.

V. Dranginio nuotr.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) jaunimo rinktinių vyr. treneris R. Radvila sutinka su Čerškumi, jog yra susiduriama su kai kurių trenerių kompetencijos stoka bei išaiškino, ko yra siekiama ribojimais jauname amžiuje.

„Šių taisyklių įvedimu yra orientuojamasi ne į 10-14 metų vaikų pasiekimus, o į tolimesnę ateitį, juk svarbiausia yra ne tai, kaip vaikai pasirodo jauname amžiuje, o kas iš jų išaugs ateityje.

Licencijavimo įvedimas yra gera idėja ir mes apie tai galvojame, nes jaučiame kai kurių trenerių kompetencijos stoką ir turime poreikį tai gerinti. Pavyzdžiui, treneris, norėdamas greitų rezultatų, apeidinėja įvestus ribojimus“, – sakė R. Radvila.

Kauno „Žalgirio KM“ vyriausiasis treneris Dalius Lubys pastaraisiais metais MKL susidūrė su aukščiau išvardintomis taisyklėmis ir, nors jis jas vertina tik teigiamai, ne visų, anot jo, yra laikomasi ant parketo.

„Trijų sekundžių taisyklė gynyboje jauname amžiuje yra gera, bet nelabai kas jos laikosi, – tinklalapiui „BasketNews.lt sakė D. Lubys. – Šis ribojimas gynyboje vis tiek leidžia dvigubinti baudos aikštelėje ir aš problemos joje nematyčiau. Deja, šis draudimas, sakyčiau, net negalioja, nes dauguma trenerių jos nesilaiko, o teisėjai to nestebi, o gal net nėra pajėgūs to sukontroliuoti.

Pagrindinė taisyklė iki 14 metų yra užtvarų nebuvimas ir aš ją vertinu tik teigiamai. Tai skatina vaikus judėti be kamuolio, jausti vienas kitą aikštėje, kūrybingumą ir čia nėra jokios problemos. Nuo U14 prasideda ir pikenrolas, ir užtvaros be kamuolio, todėl manau, kad iki pirmo rimto tarptautinio čempionato (U16) per šį laiką galima vaikus išmokyti ir pikenrolą žaisti, ir užtvarą teisingai pastatyti.“

„Facebook“ nuotr.

Dabartiniai taisyklių ribojimai įsigaliojo 2017-2018 metų sezone ir tai reiškia, jog šių draudimų vaisių dar gyvai neišvydome jokioje jaunimo rinktinėje.

Kuomet galėsime vertinti ar šie ribojimai pasiteisina?

„Ar taisyklių pakeitimai pasiteisino sužinosime, manau, tik po aštuonerių metų, kai buvusiems dvylikamečiams bus 20 metų.

Dabar įsivaizduokime, jog po kitos vasaros iš rinktinės pasitraukia Mantas Kalnietis, Renaldas Seibutis, Jonas Mačiulis. Kas juos pakeis? Šiai dienai perimetro linijoje turime atsivėrusią spragą, o būtent šios pozicijos diktuoja madas šiuolaikiniame krepšinyje, todėl naujų taisyklių įvedimais jauname amžiuje siekiame pasivyti nuvažiuojantį traukinį“, – baigė R. Radvila.