Las Palmo „Gran Canaria“ ir Trevizo „NutriBullet“ komandoms skolintas kaunietis neslepia – to jis labai laukė ir šiais metais nori parodyti, kad šanso veltui nepaleis.

„Pasiėmiau patirties, kitokio žaidimo. Tiek Ispanijoje, tiek Italijoje žaidžiau prieš stiprius varžovus, turėjau daug žaidybinio laiko, didelę rolę – taip atėjo ir kitoks supratimas“, – dvejų metų pamokas vardino jis.

Kol kas žalgiriečiai kartu su Jonavos „CBet“ dar nesuklupo „Betsafe-LKL“ nė sykio. Nepaisant to, T.Dimša teigia, jog taisytinius dalykus išryškina kiekvienos rungtynės.

Jo paties statistika per 17 minučių siekia 5 taškus, 1,3 atkovoto kamuolio, 1,8 rezultatuvaus perdavimo bei 5,3 naudingumo balo.

LKL.lt svetainėje pokalbis su žalgiriečiu apie sugrįžimą į Kauną, lengvą legionierių įsiliejimą, lyderystę ir Igno Brazdeikio lietuvių kalbą.

– Kiek jums pačiam buvo svarbu vasarą pagaliau sugrįžti į Kauno komandos gretas?

– Sakyčiau, kad tai buvo ne tiek svarbu, kiek labai norėjosi. Pagal kontraktą tai buvo paskutiniai mano metai, tikėjausi, kad gausiu šansą, o dabar reikia jį kuo geriau išnaudoti.

– Du sezonus prieš tai buvote skolinamas. Ar nebuvo baimių, jog situacija gali kartotis?

– Gal kažkiek ir buvo, bet ne tiek baimių, kiek nežinios. Pirmais ir antrais metais taip nutiko, galvojau: kas čia bus? Koks treneris? O jei jis irgi nenorės? Bet vasarą viskas susidėliojo ir buvo ramu.

– Lyginant tai, koks buvote vos pasirašęs sutartį su „Žalgiriu“ ir koks esate dabar, ko labiausiai pasisėmėte per metus Las Palme bei Trevize?

– Pasiėmiau patirties, kitokio žaidimo. Tiek Ispanijoje, tiek Italijoje žaidžiau prieš stiprius varžovus, turėjau daug žaidybinio laiko, didelę rolę taip atėjo ir kitoks supratimas.

– Kur jums pačiam žaisti buvo mieliau ir kur jautėtės reikalingesnis, Trevize ar Las Palme?

– Abi vietos buvo skirtingos ir man patiko. Gal „Gran Canaria“ komandoje buvau daugiau naudojamas gynybai, o Trevize puolimui. Abi šalys buvo geros, aišku, Las Palme oras irgi davė daug.

– Ar jaučiate, kad pribrendote kartais būti ir lyderiu? Rungtynėse Tel Avive matėme, kaip buvote svarbus „Žalgiriui“ kertiniu metu.

– Čia taip jau susidėliojo situacija, taip gavosi tą dieną. Turime ilgą suolą, kartą geriau seksis vienam, kitą dieną – kitam. Nesureikšminu to. Reikia toliau dirbti, jog tokių galimybių būtų daugiau.

–  „Betsafe-LKL“ kol kas pasiekėte visas keturias galimas pergales, tarptautinį sezoną Eurolygoje pradėjote nesėkme, ar po išvykos į Izraelį grįžote su apmaudu?

– Be abejo, buvo apmaudu, pralaimėjome keliais taškais. Atrodo, kad tada geriau jau būtų aiškus rezultatas, nebūtų taip skaudu. Nagrinėjame, kokių klaidų padarėme, matome, kad buvome patys kalti, kai kurių baudų nepadarėme. Kitose rungtynėse turime pasitaisyti.

– Su Kaziu Maksvyčiu susipažinote jau vyrų rinktinėje, dabar kurį laiką irgi dirbate kartu. Kokį įspūdį palieka šis specialistas?

– Susipažinę esame jau labai seniai sporto mokykloje, aišku, rinktinėje susipažinome artimiau. Tai geras treneris, palaikantis ryšį su žaidėjais, kaip visi sako, tai – žaidėjų treneris. Yra ir laisvės, ir tvarkos. Viskas smagu, o laikas parodys, kaip seksis.

– Gintaras Krapikas sakė, jog gal tai ir skaudu, bet jums ir Laurynui Biručiui išėjo į naudą ankstyvas atsisveikinimas su rinktine. Ar pritariate?

– Gal treneriai mato geriau, sunku pasakyti. Aišku, pabuvau ilgiau su komanda, geriau įsisavinau derinius, gavau žaidybinio laiko, kol daugumos nebuvo. Nežinau, ar tai išėjo į naudą, bet tikrai nieko nepralošėme.

– Kaip į „Žalgirio“ rūbinę priėmėte Arną Butkevičių? Ar jis sulaukė juokelių?

– Nebuvo didelių emocijų, kartais pajuokaujame, bet nieko pikto, nieko blogo. Arnas, kaip visi žinome, ramus žmogus, niekad neišsiskyrė savo pasisakymais, jis greitai pritapo ir džiaugiamės jo prisijungimu.

– Jums pačiam neatrodo keista, kaip su metais keičiasi požiūris, o „Ryto“ kapitono persikėlimas į Kauną nesulaukia ryškesnių reakcijų?

– Tai ne pirmas kartas. Priešpriešos yra tarp komandų, o žaidėjai renkasi, kur geriau jiems, jų šeimoms, tai visiškai normalu. Ne vien Lietuvoje taip.

– Gal galite papasakoti, kaip į „Žalgirio“ rūbinę įsiliejo naujieji legionieriai?

– Tiesą sakant, net nustebau, nes kiek legionierių esu matęs, tai Keenanas ir Kevarriusas yra itin draugiški, norintys bendrauti, viską sužinoti, išmokti, pamatyti Kaune. Tikrai smagu, galima jiems kažką papasakoti, kartu kažkur nueiti. Labai pozityviai vertinu jų įsitraukimą.

– Ignas Brazdeikis nors ir lietuvis, tačiau čia nėra gyvenęs nuo ankstyvos vaikystės. Kaip jam sekasi įsilieti į gimtinės gyvenimą?

– Su juo pajuokaujame dėl tos lietuvių kalbos, tačiau pabuvęs kartu vasarą ir dabar „Žalgiryje“, jis praktiškai pilnai supranta viską, ką kalbame. Jau ir pats jis šneka lietuviškai gana neblogai. Sezono eigoje, manau, jis geriau ir geriau galės atsakinėti lietuviškai.

– Su komandos draugais Ignas stengiasi bendrauti lietuvių kalba?

– Taip, mes su juo visada šnekame lietuviškai, per minutės pertraukėles irgi. Nebent jis kažko nesupranta, tada išverčiame. Bet niekad nebuvo problemų, jis tikrai beveik viską supranta ir su laiku pramoks dar geriau.

– Mantas Kalnietis kol kas ryškesnis ant suoliuko nei aikštėje, kiek jo intensyvus palaikymas ir kalbos rūbinėje yra svarbios „Žalgiriui“?

– Jis labai svarbus, bet ne tik rūbinėje ir už aikštės ribų. Sužaidėme tik keletą rungtynių, tai nieko nereiškia. Sezonas žiauriai ilgas, ateis laikas, reikės visų. Mantas pasiruošęs, sveikas, tikrai duos naudos. Jis į viską žiūri pozityviai, palaiko komandą ir laukia savo šanso.

– Startas „Betsafe-LKL“ pažymėtas 4 pergalėmis, bet ar yra dalykų, kurie neramina, nepaisant to, kad kol kas nesuklupote?

– Detalių bus visą sezoną, nes dabar tik jo pradžia. Matome, ko nepadarome, kur nesusikalbame, kur nepadarome baudų – tai mums daugiausiai kainavo Tel Avive. Kiekvienos rungtynės parodo skirtingus taisytinus dalykus.

– „Žalgiris“ visada yra po padidinamuoju stiklu „Betsafe-LKL“. Bet po sezono, kai užimta vos trečia vieta, spaudimas yra išaugęs dar labiau?

– Tą spaudimą daugiau sudaro aplinka. Mes, žaidėjai ir treneriai, žinome, kad praeitas sezonas nebuvo vykęs, turime padaryti viską, kad tai nepasikartotų.