Šiandien Seimo Sveikatos reikalų komitetas ir vėl nusprendė slapta svarstyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, todėl komiteto posėdžio stebėti susirinkę piliečiai buvo išprašyti už durų. Posėdyje buvo svarstomi pasiūlymai įstatyme numatyti apribojimus pelnytis iš nevaisingų porų troškimo susilaukti vaikų, tai darant ligonių kasų sąskaita ir manipuliuojant žmogaus gyvybe.

Dabartinė įstatymo projekto redakcija numato galimybę sukurti 10 embrionų, juos šaldyti, atsirinkti tinkamiausius, o likusius sunaikinti. Taip pat dviprasmiškai apibrėžiama lytinių ląstelių donorystė, paminanti vaiko teisę žinoti savo tėvus. Esminis šiuo projektu siekiamas įteisinti pokytis yra dirbtinio apvaisinimo finansavimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Įsigaliojus tokiai įstatymo redakcijai, mokesčių mokėtojams tektų apmokėti itin brangias ir ne visada sėkmingas dirbtinio apvaisinimo klinikų paslaugas (viena pagalbinio apvaisinimo in vitro procedūra kainuoja apie 10-13 tūkst. litų). Paminėtina, kad toks būdas nėra vienintelė galimybė nevaisingoms poroms susilaukti vaikų.

Siekdami be diskusijų atmesti dešimties Seimo narių pateiktus pasiūlymus, ištaisančius minėtas įstatymo projekto nuostatas, Sveikatos reikalų komiteto nariai nusprendė daryti slaptą posėdį. A. Čapliko inicijuotas ir V. M. Čigrijienės, A. Zuokienės bei A. Matulo palaikytas sprendimas posėdžiauti už akių šokiravo išvarytuosius, tarp kurių buvo kompetentingų medicinos specialistų ir skaitlingų visuomeninių organizacijų atstovų. Už durų besibūriuojantys žmonės piktinosi tokiu demokratijos paniekinimu ir spėliojo, kokie motyvai paskatino dalį komiteto narių slėptis nuo visuomenės: šešėliniai interesai, baimė, gėda ar drovumas kalbėtis apie tai, iš kur atsiranda vaikai.

Ne paslaptis, kad diskusijos dėl dirbtinio apvaisinimo reglamentavimo yra lydimos ne tik mokslinių bei moralinių argumentų, bet ir solidžių finansinių interesų.