Darbo grupės, projektai, diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo – visa tai Lietuvoje tęsiasi jau dešimtmetį, tačiau kur sprendimas? Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis pasiūlė savąjį – finansuoti apvaisinimo procedūrą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, tačiau atskiro įstatymo nekurti.

Seks Lenkijos pavyzdžiu

Kol Seime vis dar diskutuojama dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros moralinių ir etinių aspektų, sveikatos apsaugos ministras nevaisingumą pripažįsta liga ir teigia, kad procedūra turi būti finansuojama iš PSDF lėšų, nes tai yra gydymo būdas.

Pagalbinio apvaisinimo finansavimo klausimą išspręsti, anot V.P.Andriukaičio, galima ir nekuriant naujo įstatymo. Jis siūlo galvoti apie gydymo programą, kuri būtų paremta šiuo metu galiojančiais teisės aktais, nuostatomis. Esą tokia gydymo programa galėtų būti pradėta, neįsiveliant į filosofinius, pasaulėžiūrinius, religinius ginčus bei nestabdant daugelyje šalių jau seniai sėkmingai taikomų procesų.

Tiesa, kol kas klausimų yra daugiau nei atsakymų, nes neaišku, kokiu būdu pagalbinis apvaisinimas bus finansuojamas, kiek pinigų bus tam skirta. Politikas tik prasitarė, jog rudenį sprendžiant šį kausimą bus remiamasi Lenkijos patirtimi.

„Dabar yra paskirti vyriausieji specialistai, vyriausiasis respublikos akušeris-ginekologas. Manau, kad Lenkijos patirtį galėsime taikyti. Žinoma, kaip minėjau, tai turi būti įteisinta kaip gydymo priemonė, kada iš tiesų yra medicininės indikacijos tokį būdą taikyti“, - teigė V.P.Andriukaitis.

Lenkai, kaip žinia, dirbtinio apvaisinimo įstatymo kol kas taip pat neturi - tėra tik trejų metų dirbtinio apvaisinimo išlaidų kompensavimo programa, tačiau įstatymą planuojama kurti.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narei Vidai Marijai Čigriejienei ministro užmojis nerengti įstatymo atrodo sunkiai suvokiamas. Jos teigimu, pagalbinio apvaisinimo procedūra yra brangi, o norint sumažinti jos kainą, ji turi būti atliekama ir universitetinėse klinikose. Tačiau šios galės atlikti ją tik tuomet, kai bus įstatymas, bet ne įsakymas.

Tuo tarpu būdų finansuoti apvaisinimą medikė mato ne vieną. „Europoje yra šalių, kur pagalbinis apvaisinimas kompensuojamas iš dalies, pavyzdžiui, Izraelyje kompensuojami 5 ciklai. Kitur kompensuojama 70–80 proc. Latvijoje galima paimti paskolą, kurią valstybė iš dalies (50 proc.) kompensuoja. Yra visokių būdų“, - prieš kelias dienas sakė V.M.Čigriejienė, pripažindama, kol kas nežinanti, apie kokį būdą konkrečiai kalba V.P.Andriukaitis.

Kaltina noru pasipelnyti

LSMU Akušerijos ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė sako, jog pagalbinio apvaisinimo kompensavimas nėra naujiena - daugelyje šalių tai įprasta, todėl Lietuva šiuo klausimu stipriai atsilieka nuo kitų Europos valstybių.

„Ne kartą su kitais specialistais esame kėlę šį klausimą, tačiau iki šiol situacija iš esmės nepasikeitė. Spręsti pagalbinio apvaisinimo finansavimo iš PSDF lėšų problemą sėsime rudenį, kai Sveikatos apsaugos ministerija sudarys specialią komisiją, tačiau kol kas ką nors tiksliai pasakyti sunku. Taip pat sudėtinga prognozuoti, kada bus galiausiai nuspręsta dėl pagalbinio apvaisinimo kompensavimo Lietuvoje. Svarbu, kad šiuo klausimu aktyviai reikštųsi ir tie, kuriems toks gydymas yra reikalingas, nes dažniausiai būtent visuomenės spaudimas priverčia valdininkus priimti sprendimus. Medikai, prabilę apie tokį finansavimą yra apkaltinami noru pasipelnyti, tačiau taip nėra. Mūsų, kaip specialistų, siekis – suteikti mokslu pagrįstą, kvalifikuotą ir gerą gydymą tiems, kuriems jo reikia. Todėl reikalingas yra ne tik gydymo kompensavimas. Pagalbinis apvaisinimas, kaip metodas, turėtų būti dėstomas aukštosiose mokyklose, tada galėsime paruošti geriausius srities specialistus“, - aiškina R.Nadišauskienė.

Kaimynai pažengę toliau

Vaisingumo asociacijos valdybos pirmininkė Rūta Vyšniauskaitė, pažymi, jog tiek Estijoje, tiek Latvijoje pagalbinio apvaisinimo procedūros yra kompensuojamos valstybės, abi šalys taip pat yra priėmusios visus reikalingus įstatymus. Estijoje įstatymas „Pagalbinis apvaisinimas ir embrionų apsauga“ buvo patvirtintas dar 1997 metų liepą. Pasak Rūtos Vyšniauskaitės, tyrimai rodo, jog šalyje gimstančių vaikų skaičius padidėjo 3 proc. kiekvienais metais, todėl Lietuvoje įstatymo, užtikrinančio pagalbinio apvaisinimo procedūros kompensavimą valstybės lėšomis, priėmimas padidintų vaikų gimstamumą bei procedūros prieinamumą.

Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo klausimas išlieka labai jautrus. Vis dar yra nemažai prieštaraujančių šiai procedūrai apskritai. Visų pirma tai - bažnyčia bei konservatyviosios politinės jėgos. „Jau praėjusios Seimo kadencijos metu buvo pristatytas liberalus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas, tačiau jo priėmimas sustojo ir šiuo metu nematome galimybės, jog ši situacija pajudėtų iš mirties taško“, – teigė R. Vyšniauskaitė.

Pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje nėra kompensuojamas, todėl poros turi padengti visas apvaisinimo, tyrimų bei reikalingų medikamentų išlaidas. Šalies poliklinikose yra teikiamos konsultacijos nevaisingumo klausimais, tačiau, kaip pastebi R. Vyšniauskaitė, tai tėra menka pagalba žmonėms, tiesiogiai susidūrusiems su nevaisingumo problema. „Vienintelė paliekama galimybė – kreiptis į privačias gydymo įstaigas, tačiau apvaisinimo in vitro procedūra yra brangi, jos kaina gali siekti iki 10 tūkstančių litų, o neretai vienos procedūros net nepakanka“, - sako R.Vyšniauskaitė.

Komentaras:

Vaisingumo klinikos gydytoja akušerė-ginekologė dr. Eglė Drejerienė:

- Kalbant apie pagalbinio apvaisinimo kainą Lietuvoje visų pirma reikia paminėti, jog ši procedūra atliekama tik privačiose klinikose, todėl nėra jokių valstybės nustatytų įkainių. Privačiose gydymo įstaigose jie gali skirtis. Be to, kiekvienas atvejis yra unikalus, gali reikėti skirtingų procedūrų, kai kurioms moterims reikia vos vienos procedūros, tuo tarpu kitoms - daugiau. Vidutiniškai pagalbinio apvaisinimo kaina gali siekti 10 tūkst. litų. Kartais viešai pradedama kalbėti apie dvigubai didesnes sumas, tačiau jos atrodo laužtos iš piršto.

Keista, jog Lietuvoje tam tikros politinės jėgos vis dar priešinasi pagalbinio apvaisinimo finansavimui iš PSDF. Juk svarstyti nėra ko – visos kaimyninės šalys bent iš dalies kompensuoja šią procedūrą.

Tarp kitko

• Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Lietuvos statistikos departamento Namų ūkio tyrimo duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus šeimų.

• Epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų ir kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais. Ši statistika rodo, kad apie 15-20 proc. visų Lietuvos šeimų yra nevaisingos ir negali susilaukti vaikų.

• Tik mažiau nei pusė šių porų atlieka tyrimus, ketvirtadalis jų ieško specializuotos pagalbos, ir tik maždaug 2 proc. porų įveikia finansinius bei kitus apribojimus ir siekia pagalbinio apvaisinimo.