Pradėjau draugauti su drauge ir pradraugavau su ja 8 metus. Pragyvenome kartu 8 metus, per tuos 8 metus pakeitėme vienas kitą, nugriovėme daug sienų. Tačiau pastatėme didelę sieną. Daugybę nugriovėme bet pastatėme vieną, kuri sunkiai griaunasi.

Per 8 metus mes turėjome įvairių intymių santykių, bet iki galo jie nepavykdavo, ji vis kartodavo jog dar ne. Seniau žmonės sakydavo tik po vestuvių, o čia aš jaučiuosi nesaugi su tavim ir taip 8 metus. Aš ėmiau kompleksuoti, ėmiau daugiau masturbuotis, porno žiūrėti ir man pradėjo nereikėti sekso su ją. Aš tiesiog ėmiau bijoti, jog eilinį kartą liksiu mulkis.

Aš pats domiuosi psichologija, esu savi kritiškas ir mėgstu savianalizę. Ir suprantu, jog vieno dviejų žmonių santykiuose kalto nebūna. Vėliau mes apsiženijome, bet seksas taip ir liko kliūtis- ji jau nebesako, jog ji nesaugi, bet pas mane siena kažkokia liko.

Aš užsiėmiau savikontrole, nustojau masturbuotis, žiūrėti porno, pradėjau sportuoti dažniau ir medituoti, tik kad grįžtų seksualinis potraukis žmonai. Seksualinis potraukis žmonai yra ir taip, tik prislopintas ir paremtas kažkokia siena.

Žmona ir aš ištikimi vienas kitam, turime vertybes, gyvename harmoningai, nerūkome, negeriame, tik turime va vieną sieną. Gal galite padėti, užvesti ant kelio, patarti, ačiū.

Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas

KAS TRUKDO SEKSUI SANTUOKOJE?

Taigi praėjus aštuoneriems metams jūs vis dar tikitės turėti harmoningus lytinius santykius. Ši viltis yra geras dalykas. Tik jūs jaučiate, kad nepaisant jūsų pastangų, juose vis dar yra siena. Kokia ji?

Jūs jaučiate, nors ir prislopintą lytinį potraukį žmonai. Greičiausiai siena ir yra tas prislopinimas. Kas prislopina jūsų potraukį?

Sprendžiant iš jūsų laiško, nei pas jus, nei pas žmoną nėra išorinių kliūčių mylėtis. Ir jūsų potencija greičiausiai yra normali. O lytinis potraukis gal ir nėra nepaprastai didelis, tačiau pakankamas, kad jūs galėtumėte turėti lytinius santykius.

Kadangi jūs daug masturbavotės žiūrėdamas pornografiją, greičiausiai situacija yra tokia: kai jūs jaučiatės saugus, tai jūsų seksualumas išsilaisvina. Juk pornografija dėl to ir yra tokia populiari, kad ji yra saugi: moteris iš pornografinio vaizdo negali jūsų užpulti ir nieko iš jūsų nereikalauja. Jūs tiesiog žiūrite, susijaudinate ir save patenkinate. Viskas jūsų rankose.

O pornografiją galite tai įjungti, tai išjungti. Taigi šis susijaudinimas masturbuojantis yra pilnai jūsų kontroliuojamas. O su žmona jį slopina įprastinė reakcija: jaudina?- susilaikyk! Su jumis atsitiko štai kas: jūs užfiksavote save rolėje vaiko, paslapčia nuo mamos save tenkinančio. Vienišo ir jaučiančio gėdą dėl savo elgesio. O kas atsitiko su žmona?

Ilgą laiką bandant su ja turėti lytinius santykius jūs išgirsdavote iš jos: ne. Tarsi buvote dresuojamas: Nori sekso? Nuslopink tai. Ji elgėsi kaip savo sūnų gundanti ir tuo pat metu atstumianti mama. Ji tai darė nenorėdama. Matyt, ji jautėsi lovoje nesaugi, dėl savo praeities turėdama kažkokių seksualinių traumų ar auklėjimo įdiegtų barjerų.

Tačiau jūs teisus sakydamas, jog negalite kaltinti vien žmonos. Iš jūsų pasakojimo panašu, kad jūs sutikdavote nesimylėti su ja, ir nekeisdavote jos į kitą, kadangi jautėte, jog jus daug kas sieja: „ištikimi vienas kitam, turime vertybes, gyvename harmoningai, nerūkome, negeriame". Todėl jūsų santykiuose yra ir artumas, ir draugystė.

Vargu ar jūs visa tai paaukotumėte, jei artumo ir draugystės nebūtų, o būtų tik seksualinis geismas.

Taigi situacijoje, kurioje jūs atsiduriate lovoje, jūs abu susiduriate su vidiniais, psichologiniais barjerais. Jūsų žmona galėtų juos išsiaiškinti su specialistais: psichoterapeute, seksologu. Jūs- taip pat. Kodėl?

Įsivaizduokite, kad jūs nesikreipiate pas specialistus. Ir pirmiausiai pasiguodžiate draugui. Jis sako: tau tau tiesiog su ja „nestovi„? Rask patrauklesnę!“ Ir netgi pasiūlo jums kokią nors laisvo elgesio merginą, kuri „per valandą pastato vyrus ant kojų". Gal tai ir bus tiesa, tačiau gali būti ir priešingai - seksas be jausmų jus atbaidytų.

Įtariu, kad ir jūsų vertybės neleistų jums su tuo sutikti. O dar skriausti žmoną ir ją apgaudinėti? Jūs tikrai to nenorėtumėte.
Žinoma, tokiu atveju galima pataikyti ir ant specialisto vaistininko. Jis pasiūlytų jums afrodiziaką, t.y. kokias nors potenciją didinančias tabletes.

Galima surasti liaudišką gyduolį- ekstrasensą, kuris atrastų jums kokį nors prakeiksmą ar auros skylę, užlopytų ją su rankomis ir išrašytų energetiškai įkrautą vandenį ar žoleles. Abiem atvejais jums gali kuriam laikui sustiprėtų geismas, iš dalies dėl įtaigos efekto.

Tačiau jūs rašote apie save kaip apie žmogų, linkusį save analizuoti. Todėl reiktų prisiminti ir ilgesnį kelią, duodantį patikimesnius rezultatus- psichoterapiją. Juk iš pradžių būtina suprasti, kas tai per siena slypi jūsų viduje ir tarp jūsų su žmona. Dažniausiai ši siena susideda iš kelių dalių: jūsų seksualinio vystymosi istorijos; rolių, kuriuos jūs abu atliekate šeimoje; aktualių įvykių, kurie vyksta jūsų bendrame gyvenime ir už namų ribų.

Iš šios istorijos kuriasi jūsų seksualinės nuostatos. Tarkime, jūs vaikystėje matėte su seksu susijusius bauginančius vaizdus arba pats patyrėte kažką grėsmingo, kas susiję su jūsų lyties organu. Tokios patirtys sukelia berniukams stiprią „kastracijos baimę", kuri slepiasi pasąmonėje, bet būtinai pasireiškia jiems išaugus ir pradėjus gyventi lytinį gyvenimą. Ir pagrindinis to pasireiškimas- nerimas, nesaugumas.

Jūsų šeimyninis vaidmuo - tai elgesys, kurio pagal nerašytą taisyklė iš jūsų tikisi žmona ir jūs pats tikitės iš savęs. Šalia jos eina jūsų lūkesčiai žmonai. Vyrams neretai pabosta žmona, kuri yra „mamytės„ rolėje, ir jie ima ieškoti „patvirkusios panelės“, priešingos tai, kurią mato namuose. Tuo pačiu jie pakeičia savo rolę iš „gero paklusnaus berniuko„ į „pašėlusio vyro“. Arba atvirkščiai, iš „pašėlusio vyro„ su „žmona- mergše“ vyras siekia virsti „mažu vaiku šalia idealios dvasingos mamos".

Kadangi namuose lytinės rolės būna nekintamos, vyras ieško pasitenkinimo ne su žmona: tikrovėje (romanai, prostitutės) ar pornografijoje. Moterys elgiasi panašiai, tik pornografija tenkinasi rečiau.

Ir pagaliau aktualūs įvykiai šeimoje, pavyzdžiui, gedėjimas netekus artimo žmogaus ar slapta agresija žmonai - neišvengiamai atsiliepia santykiams lovoje.

Psichoterapija, kuri atskleidžia šiuos įvykius, reikalauja ne tik laiko, lėšų, bet ir jūsų drąsos pažvelgti į savo sielą. O pažvelgus galima šiuos dalykus išgyventi, savotiškai „suvirškinti". Tuomet seksualinis gyvenimas tampa artimesnis žmogui, nes nebelieka su juo susijusio nerimo.

Štai jums ir „užvedimas ant kelio". Tikriausiai jis jums pasirodė per daug platus ir nekonkretus. Tačiau konkrečiam atvejui spręsti reiktų ir žinoti daug konkrečių dalykų.