Šokio aplink stulpą arba „pole dance“ propaguotojos šalyje tik praėjusių metų pabaigoje patraukė į televiziją ir parodė ką moka. Tačiau kelių pasirodymų talentų šou nepakako pakeisti vis dar gajų stereotipų. Kol užsienyje šokiai aplink stulpą vertinami kaip atskira sporto šaka ir skinasi kelią olimpo link, Lietuvoje šie šokiai vis dar lyginami su apsinuoginusių moterų šokamu striptizu.

Istorija, menanti senovę

Šokių ant stulpo istorija siekia aštuonis šimtus metų. Teigiama, kad šis šokis ar sporto šaka kilo iš tradicinio Indijos sporto mallakhamb, kurio pagrindinis principas – ištvermės lavinimas ant kiek platesnio skersmens stulpo nei šiuolaikinis.

Dvidešimto amžiaus pradžioje šokiai ant stulpo persikėlė panaudojant centrinę cirko palapinės ašį. O vėliau – į barus su burleskų pasirodymais. Tik 1990 metais šokiai ant stulpo buvo pradėti mokyti kaip meno ir kūno rengybos šaka. Turbūt todėl iki šiol rimtai užsiimantiems (taip taip, ne tik moterims, bet ir vyrams) šia sporto šaka ar šokiais nepavyksta sugriauti ryškios sąsajos tarp stulpo ir striptizo.

Tarp olimpinių?

Šiais laikais Šokio aplink stulpą pasaulio čempionate dalyvauja daugiau nei pusantro šimto sportininkų iš daugiau nei trisdešimties šalių. Dalyvių amžius įvairus: nuo 10 iki 62 metų.

Dar prieš pusantrų metų pasigirdo kalbų apie tai, kad bus siekiama šokį aplink stulpą įtraukti net į kitąmet vyksiančias vasaros Olimpines žaidynes.

Tuomet „Pole dance“ federacijos techninio komiteto vadovė Florenza Pizanis atskleidė, kad šokio aplink stulpą varžybose jau atsisakyta visų viliotinio elementų, o varžybos – santūresnės nei erotinis šokis. Negalima apsinuoginti, įvesta taškų skaičiavimo sistema, konkrečiai įvardijami tam tikri šokio judesiai, kuriuos būtina atlikti. Pirmenybė skiriama sportiškumui, o ne jausmingumui.

Tačiau nepaisant sugriežtintų varžybų reikalavimų ir nemažo būrio sekėjų, Tarptautinio olimpinio komiteto vadovų manymu, pirmiausia nauja sporto šakai reikėtų sulaukti didesnio pasaulinio pripažinimo, o tik tuomet taikytis pretenduoti į olimpines sporto šakas.

Komentaras

„Pole dance fitness“ Lietuvoje pradininkė, šokių studijos „Pole Dance Kaunas“ įkūrėja ir vadovė Neringa Malžinskaitė:

- Šokiai ant stulpo šaknys yra gana gilios. Lietuvoje susidomėjimas tokiais šokiais kilo prieš trejus ar ketverius metus. Pati dirbu beveik ketverius.

Jokio pasirengimo treniruotei ar specialaus fizinio pasiruošimo nereikia. Pakanka paskambinti ir atvykti. Norint padaryti tam tikrus pratimus, žinoma, reikės sustiprėti fiziškai, pasportuoti. Tačiau nebūtina tą daryti metus ar dvejus, kad būtų galima lankyti „pole dance“ treniruotes. Fizinė forma įgaunama ir triukai išmokstami šokant.

Į mūsų studiją ateina ir moterys, kurios nori padailinti kūno linijas. Iš tiesų, juk treniruotės sporto salėje ar aerobikoje pradeda atsibosti. Žmonės ieško naujų idėjų, veiklos. Tie, kurie atranda šokius ant stulpo, tikrai neprašauna, kadangi tai – ir šokis, ir kūno formavimas, ir tam tikra kardio treniruotė. Ne tik sportas, bet ir saviraiškos galimybė.

Treniruotes apibūdinčiau kaip moterų laisvą laiką save išreiškiant šokiu. Taip galima atsipalaiduoti po darbų, bent valandai pamiršti visus rūpesčius.

Tikrai išgirstu „pole dance“ palyginimų su striptizu. Šis stereotipas vis dar gajus. Nors šalyje susidomėjimas šiuo sportu auga, tačiau siauro mąstymo žmonių, kuriems stulpas lygu striptizas ir viskas, netrūksta. Lietuvoje labai sunku pakeisti susiformavusią nuomonę, tad kol kas ne visiems suvokiama, kad ant stulpo galima parodyti ir menišką šokį ar akrobatinius triukus. Žinoma, mes tai stengiamės keisti, formuoti kitokį požiūrį.