Vaistinė sielai

Šiuo nenuspėjamu ir įtampą keliančiu metu biblioterapija tapo kaip niekad reikalinga – padaugėjus laiko susitelkti į save, daugelio psichinė sveikata labai suprastėjo. Ne veltui biblioterapija yra laikoma netradicinės medicinos metodu, kuris padeda žmogui jaustis geriau, į pagalbą pasitelkus gydomąją literatūrą.

Biblioterapija – tai terapijos būdas, kai skaitant knygas, keliami savęs pažinimo klausimai, skaitytojas užsiima savianalize ir ieško atsakymų į rūpimus klausimus. Tai būdas gilinti žinias apie save ir pasaulį iš psichologinės pusės, nukreipiantis protą užgulusias liguistas mintis pozityvia vaga. Gydomoji literatūra skatina pažvelgti iš šalies į savo jausmus, padeda išgydyti gilias ir skausmingas vidines žaizdas, suteikia bendrumo jausmą bei vidinės stiprybės, skaitytojui sužinojus, jog sunkumus patiria ne jis vienas.

Biblioterapijos nauda buvo pastebėta jau gilioje senovėje. Teigiama, jog dar Egipto faraono Ramzio II rūmuose buvo pirmoji biblioteka – patalpa, skirta papirusams saugoti, o užrašas virš jos skelbė, jog ši vieta yra „Vaistinė sielai“. Seniausias istorijoje bibliotekų devizas – įrodymas, jog psichologinė knygų nauda buvo atpažinta prieš daugelį amžių.

Terminas „biblioterapija“ pradėtas naudoti XX a., kai 1916 m. eseistas Samuelis Krotersas žurnale „Atlantic Monthly“ aprašė knygų skaitymą kaip vieną iš gydymo būdų, o, nepraėjus dešimtmečiui, bibliotekininkai pradėjo knygų skaitymą naudoti kaip terapijos priemonę karo veteranams gydyti.

Biblioterapija yra laikoma netradicinės medicinos metodu, kuris padeda žmogui jaustis geriau, į pagalbą pasitelkus gydomąją literatūrą.

Pažeistai psichikai gydyti

Terapinis skaitymas daro įtaką žmogaus psichikai, o tiesiogiai per ją ir fizinei žmogaus būklei. Biblioterapija nuo paprasto skaitymo skiriasi tuo, jog teksto turinys, pagrindinė tema ir plėtojama mintis yra kryptingai parinkti, siekiant prisiliesti prie pažeistos psichikos ir ją pagydyti. Biblioterapijos specialistai šį metodą skirsto į dvi rūšis – pasyviąją ir aktyviąją.

Pasyvioji biblioterapija – tai rekomenduotų gydomųjų knygų skaitymas. Didžiausias dėmesys yra skiriamas literatūros pasiūlymams konkrečia tema, kuri yra aktuali žmogaus sveikatai. Knygoje gali būti sutinkamas herojus, kovojantis su panašiomis problemomis kaip ir skaitytojas, arba tai gali būti autobiografinė knyga žmogaus, patyrusio sunkius išbandymus, kuris suteikia skaitytojui vilties, jog viskas praeina.

Aktyvioji biblioterapija – kai apie perskaitytą gydomąją knygą yra diskutuojama kartu su ją rekomendavusiu psichoterapeutu. Anot specialistų, žinios yra daug geriau įsisavinamos, jei perskaitytas turinys yra aptariamas balsu, todėl, norint pasiekti geresnių rezultatų ir išgydyti stiprias traumas, yra pasitelkiamas šis terapijos būdas.

Aktyvi biblioterapija turi stiprų poveikį dėl jos metu užmezgamų socialinių ryšių, sukuriamo bendrumo jausmo – tai didina pasitikėjimą savimi, leidžia jaustis energingiems, o ypač naudinga tiems, kurie jaučiasi vieniši ir yra itin rekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms.

Pradžia: prieš 100 metų bibliotekininkai pradėjo knygų skaitymą naudoti kaip terapijos priemonę karo veteranams gydyti. Booksasmedicine.com nuotr.

Pasirinkti knygos herojų

Pasak biblioterapijos specialistų, renkantis knygą, svarbu atkreipti dėmesį į pagrindinį knygos veikėją – šis turėtų išgyventi panašius jausmus, skausmingus išgyvenimus, kovoti su ta pačia problema ar problemomis, kurias nori išsigydyti skaitytojas. Tai gali būti depresija, nerimas, potrauminio streso sindromas, netekties skausmas, stiprus baimės, priklausomybės ar nevisavertiškumo jausmas.

Istorijos metu veikėjai turėtų susidurti akis į akį su savo problema, bandyti ją išspręsti ir knygos pabaigoje atsidurti geresnėje psichologinėje situacijoje, nei istorijai prasidėjus. Perskaitytos mintys papildo žmogaus mąstymo spragas, veikia jausmus ir išgyvenimus, suteikia motyvacijos ir gyvenimo džiaugsmą, gali išgelbėti nuo savižudybės.

2017 m. Poezijos terapijos žurnale (angl. Journal of Poetry Therapy) paskelbtame straipsnyje nagrinėjama, kad dalyvavimas skaitymo rate biblioterapijos seanso metu prisidėjo prie su depresija bei nerimu kovojančių žmonių psichologinės gerovės, o pasirinktų novelių bei poezijos kūrinių skaitymas ir aptarimas padidino dalyvių pasitikėjimo savimi lygį bei suteikė bendruomeniškumo jausmą.

Svarbu žinoti, jog tinkamiausias knygas biblioterapiniam skaitymui gali paskirti psichologas, bibliotekininkas arba biblioterapijos specialistas, atsižvelgęs į skaitytojo patiriamus išgyvenimus ir problemas.

Rekomenduojama biblioterapiniam skaitymui

Viktor Emil Frankl „Žmogus ieško prasmės“

Psichiatras, medicinos ir filosofijos daktaras Viktoras E.Frankl – Austrijos žydas, savo knygoje aprašęs išgyvenimus fašistinėje koncentracijos stovykloje holokausto metu. Žvelgdamas į skausmingus praeities prisiminimus, autorius gilinasi, kaip žmogus gali nepalūžti net pačiomis baisiausiomis aplinkybėmis, ir plėtoja savo logoterapijos teoriją apie būties prasmę. Tai klasikinė biblioterapinė knyga, kurioje apstu kančios, tačiau ji suteikia skaitytojui vilties ir tikėjimo ateitimi. Pagrindinė šio psichoterapeuto knygos vertybė – joje mokoma klausti savęs ne įprasto klausimo, kodėl gyvenime ištiko vienokia ar kitokia bėda, bet ką gyvenimas dabar nori pasakyti ir kaip į tai reikėtų reaguoti. Knygos puslapiuose V.E.Frankl tampa atlaidumo, susitaikymo ir žmogiškumo simboliu, kuris skaitytojams praskleidžia tamsos užuolaidas ir įleidžia šviesos spindulių. Ši tema plėtojama ir Balio Sruogos „Dievų miške“.

Haemin Sunim „Ką pamatysi sulėtinęs žingsnį“

Kaip atrasti ramybę lekiančiame pasaulyje – tokią mintį gvildena dzenbudistas vienuolis Haemin Sunim savo knygoje „Ką pamatysi sulėtinęs žingsnį“. Jo teigimu, žmogaus protas ir pasaulis yra tiesiogiai susiję, tad jei protą užpildė neigiamos mintys, priešiškas taps ir pasaulis, o kai ilsisi protas, poilsiu mėgausis ir žmogų supantis pasaulis. Autorius kviečia skaitytojus į savianalizės kelionę, moko būti sąžiningais su savimi, atpažinti savo emocijas ir sugyventi su jomis, pataria, kaip išmokti neskubėti ir įžvelgti laimę dabarties akimirkose. Remdamasis budistinėmis tiesomis, H.Sunim knygos puslapiuose užšifruoja gydančią vidinę ramybę, kuri suteikia kitokį žvilgsnį į kasdienybę.

Ray Bradbury „Pienių vynas“

Tai knyga, kurią galima skaityti kelis kartus, kaskart joje atrandant vis kažką naujo. Mokslinės fantastikos žanro klasikas R.Bradbury parašė knygą apie vaikystę – šviesią, lengvą ir stebuklingą. Čia vaizduojamas pagrindinis veikėjas berniukas Daglas, besimėgaujantis 1928-ųjų metų vasara, kupina grožio, šviesos, melancholijos ir gyvenimo džiaugsmo. Ši knyga tampa langu į pasaulį pro vaiko akis, naivų ir paslaptingą, kai gyvenama nesigailint praeities, tačiau suprantant, jog vasaros ateina kasmet ir kasmet vis kitokios. Skaitant šį R.Bradbury kūrinį, juntamas atpažinimo džiaugsmas, knygoje yra keliami klausimai esminėms vertybėms – kas yra meilė, draugystė, mirtis, kodėl svarbios tradicijos. Tai šiltas, viltingas ir pilnas atradimų kūrinys, kuris leis nukreipti mintis nuo pasaulyje vykstančių įvykių.

Torey L.Hayden „Mergaitė“

Gili ir pamokanti istorija apie šešiametę mergaitę Šeilą, kuri jautė neapykantą visam pasauliui. Motina ją paliko greitkelio pakelėje, tėvas buvo alkoholikas, mergaitė patyrė seksualinę prievartą ir jautėsi nematoma visam pasauliui. Iki tol, kai susitiko su mokytoja ir psichologe Tori Heiden. Šioje gražioje ir giliai sujaudinančioje istorijoje aprašoma nelengva kova, siekiant atskleisti užsisklendusios, pasauliu nusivylusios mergaitės emocijas, ir sugrąžinti ją atgal į gyvenimą. Nuožmaus įniršio užsklanda pamažu ima blėsti, ir Šeila kartu su Tori leidžiasi į meilės ir džiaugsmo kupiną pasaulį.

„Emocijų bibliotekoje“ – šešios emocijos

Paskirtis: „Emocijų bibliotekoje“ – knygos ir suaugusiesiems, ir mažiesiems skaitytojams. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos nuotr.

Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje įkurta pirmoji Lietuvoje ir viena keturių pirmųjų Europoje „Emocijų biblioteka“. Skaitytojai kviečiami knygas rinktis pagal jų sukeliamas emocijas.

Nagrinėja kurį laiką

Pasak bibliotekos laikinosios Kultūros vadybos skyriaus vedėjos Monikos Straupytės, tai tarptautinis projektas, kuruojamas prancūzų organizacijos „Love for Livres“, kuri šį emocijų aspektą literatūroje nagrinėja jau kurį laiką. „Pastebima, kad žmonės, rinkdamiesi, ką skaityti, dažnai vadovaujasi emocijomis, o bibliotekininkai, rekomenduodami knygas, vykdo pasyviąją biblioterapiją. Taip pat seniai įrodyta, kad knygos turi gydomąją galią: jos yra ne tik puikus laiko leidimo būdas, tačiau mažina stresą, padeda atsipalaiduoti, gerina miego kokybę ir, apskritai, suteikia laimės. Šiais, pasaulinės pandemijos, laikais, kai tikrai daug neužtikrintumo, tai ypač svarbu“, – pastebi M.Straupytė. „Emocijų biblioteka“ padeda atpažinti emocijas literatūros kūriniuose ir susieti jas su savo patiriamomis emocijomis.

Sąrašą „Emocijų bibliotekai“ sudarė biblioterapijos specialistai praktikai, Lietuvos biblioterapijos asociacijos nariai, taip pat ir bibliotekininkai. Prie jo sudarymo prisidėjo tokie žinomi šio lauko specialistai kaip dr. Daiva Janavičienė, kuri yra parašiusi knygą „Biblioterapijos metodika“, Rasa Derenčienė, vadovaujanti skaitytojų klubui Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje, ir kt.

Išskiriamos penkios pagrindinės emocijos: džiaugsmas, nuostaba, baimė, liūdesys ir pyktis. Šio projekto kontekste prie emocijų priskirta ir meilė.

Kodėl šešios emocijos?

Kiekviena „Emocijų bibliotekoje“ esanti knyga įvertinta suteikiant emocijoms balus pagal jų intensyvumą. Išskiriamos penkios pagrindinės emocijos: džiaugsmas, nuostaba, baimė, liūdesys ir pyktis. Šio projekto kontekste prie emocijų priskirta ir meilė, kadangi daugelyje knygose aprašomų istorijų ji vaidina labai svarbų vaidmenį. Taigi iš viso „Emocijų bibliotekoje“ yra šešios emocijos.

M.Straupytės teigimu, „Emocijų bibliotekos“ knygas galima rinktis fiziškai Kauno V.Kudirkos viešojoje bibliotekoje įrengtose specialiose lentynose. Jose emocijos sužymėtos spalvingais ženklais su emocijas atspindinčiais veidukais. Čia visada lauks ir rekomenduoti skaitinius pasiruošę bibliotekininkai.

Taip pat knygų sąrašą su aprašymais ir įvertinimais pagal emocijas galima rasti specialioje interneto svetainėje http://kaunobiblioteka.loveforlivres.com/.

„Emocijų biblioteka“ skirta tiek suaugusiesiems, tiek mažiesiems skaitytojams. Iš viso joje yra 500 knygų, iš kurių 100 – vaikams.

Vaikai skaito šunims

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka vaikus taip pat kviečia skaityti kartu su šunimis, tiksliau, skaityti šunims. Ar tai taip pat susiję su emocijomis, gera savijauta? „Skaitymai su šunimi – neabejotinai vienas sėkmingiausių mūsų bibliotekos projektų, vykdomas kartu su Kaniterapijos klubu. Skaitymų su terapiniais šunimis tikslas – padėti vaikams pamėgti knygas ir skaitymą, suteikti jiems drąsos ir pasitikėjimo savimi. Šuo – puikus klausytojas, kuris nekritikuoja ir netaiso, vien jo buvimas šalia padeda vaikams atsipalaiduoti ir lengviau reikšti mintis“, – sako M.Straupytė.

Tiesa, ji pastebi, kad tai nėra terapija ir šiais užsiėmimais nesiekiama išmokyti vaikus skaityti. „Užsiėmimų tikslas – įkvėpti vaikus pamilti knygą, skaitymas jiems turėtų sietis su teigiamomis emocijomis, kurias ir kelia jauki bibliotekos erdvė, šuns buvimas šalia, bendravimas su juo, kailiuko glostymas. Šuns buvimas vaikui skaitant ramina, mažina stresą, vaikai įgyja daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi“, – sako pašnekovė.