„Nemalonu žiūrėti, kad tokiais dalykais užsiima“, – šnekėjo pašnekovas. 

„Labai keistai atrodo“, – teigė pašnekovė. 

Merginos tokių gyvūnais persirengusių vaikų jau matė ir čia – Lietuvoje.

„Kudirkos aikštėje“, – pabrėžė pašnekovė.

„Aš atsimenu, kad kažkada seniau „Oze“ bėgiojo, bet dabar nemeta, nes vis tiek algoritmas kiekvieno žmogaus skirtingas“, – pasakojo mergina.

Ši tendencija ypač populiari Jungtinėje Karalystėje – vaikai filmuoja save skirtingoje aplinkoje. Elgiasi taip, kaip būdinga keturkojams, o visu turiniu dalijasi „TikTok“ platformoje.

Pašnekovas, paklaustas, ar pačiam nebuvo noro įsitraukti, atsakė: „Na, dar nebėgioju su kauke.“

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Užsienyje toks vaikų užsiėmimas sulaukia nemažai kritikos. Komentaruose žmonės reiškia susirūpinimą, esą šiems vaikams reikia psichologo pagalbos.

„Manau, kad jau čia visai verčiasi pasaulis. Tuoj nebežinosime, kuo mes norime būti iš viso. Jau, kad lyties neturime, turbūt susigalvos kažkada, kad būti beždžione norės“, – nurodė vyras.

Tarp paauglių paplitusiu judėjimu jau domisi ir Lietuvos psichologai. Pabrėžia, kad yra kelios šio judėjimo rūšys. Viena jų – furiai.

„Šio judėjimo atstovai save labiau suvokia kaip kitų gyvūnų personažus“, – pabrėžė psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė.

O štai terijais save pristatantys ne tik įsikūnija į gyvūnus, bet ir jaučiasi jais esantys iš prigimties. Anot psichologų, vaikus tokie pojūčiai aplanko ne be priežasties.

Pasislėpęs po kauke aš galiu pailsėti, galiu save kitaip išreikšti ir pabūti visai kažkuo kitu.

„Realiame gyvenime turi kažkokių sunkumų. Pavyzdžiui, patyčios, kas visai gali būti, ar sunkumai su tėvais. Pasislėpęs po kauke aš galiu pailsėti, galiu save kitaip išreikšti ir pabūti visai kažkuo kitu“, – šnekėjo S. Vizgaudienė.

Girdėti apie naują tendenciją teko ir Lietuvos mokyklų vadovams. Atvejai mūsų šalyje pavieniai, tačiau tai vertina kaip saviraiškos laisvę, kol ji neperžengia ribų.

„Mokykla turėtų ugdyti esmines demokratijos vertybes, kad esame laisvi tiek, kiek netrukdome kitiems. Staiga sugalvoja, kad jis nori kandžiotis ir draskytis, reikėtų tuos dalykus užkardyti“, – aiškino Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

Vaikų saugumo internete ekspertė sako, kad nenuostabu, jog vis daugiau vaikų į tokius judėjimus įsitraukia.

„Visi algoritmai veikia taip, kad parodytų kiek įmanoma labiau įtraukiantį ir kartais net šokiruojantį turinį, kad suaugęs ar vaikas praleistų tame turinyje kuo daugiau laiko“, – nurodė „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė.

Anot ekspertės, neužtenka rūpintis tik fiziniu vaiko saugumu. Svarbu stebėti, ką jis žiūri ir kiek laiko praleidžia socialiniuose tinkluose.

Štai Rusija jau rengia įstatymo projektą, kuriuo siūlo uždrausti tarp jaunimo plintančią įsikūnijimo į gyvūnus kultūrą. Lietuvos specialistai teigia, kad tėvams nėra ko nerimauti, pataria daugiau bendrauti su vaiku, o draudimai – blogiausia išeitis.

„Ar vaikas pilnai išlaiko tokią žmogiško gyvenimo kokybę, ar jis mokosi, ar jis atlieka savo pareigas, ar atsakomybės niekur nedingsta. Visas žmogiškas gyvenimas gali būti, o personažas tik šalia“, – aiškino S. Vizgaudienė.