– Užsienio psichologai pastebi, kad buitiniai sunkumai šeimoje – viena iš vis dažniau pasitaikančių priežasčių, dėl kurios išyra poros. Kokia situacija Lietuvoje?

– Nors dažniausios skyrybų priežastys – žmogaus asmeninės charakterio savybės ar vieno iš partnerių neištikimybė, buities sunkumai, nuolatiniai ir nesprendžiami konfliktai tarp sutuoktinių pasiskirstant bei atliekant kasdienius buities darbus namuose reikšmingai prisideda prie didelio skyrybų masto šalyje.

Kiekvienas partneris šeimoje nori jaustis svarbus ir lygiavertis.

Lietuvoje atlikti skyrybų priežastis analizavę tyrimai pagrindinį dėmesį kreipė į amžių santuokos sukūrimo metu, vaikų turėjimą santuokoje, partnerių užimtumą ir išsilavinimą. Nustatyta, kad žemiausio ar vidurinio išsilavinimo žmonės turi daug didesnę skyrybų riziką, palyginti su moterimis ir vyrais, priklausančiais aukšč̌iausiai išsilavinimo grupei.

Abiejų partnerių užimtumas, aukštesnis išsilavinimas suteikia stabilesnę padėtį visuomenėje ir daugiau galimybių tenkinti šeimos poreikius. Bet lazda turi du galus: įtemptas gyvenimo ritmas, dideli įsipareigojimai, įtampa ir atsakomybė darbe sekina – kažkuris vienas iš sutuoktinių nenori būti asmeniškai atsakingas už visos šeimos namų gerovę. Pasiskirstymas šeimoje buitiniais darbais ir atsakomybėmis būtinas – tai partnerių investicija į šeimos ateitį, nesvarbu, ar tai būtų materialinis išlaikymas, elementari pagalba buities ir namų ruošos darbuose, vaiko priežiūra.

– Neretai poros požiūris į visus su buitimi susijusius dalykus kardinaliai pasikeičia po vedybų...

– Pradėjus gyventi kartu tiek iškilę netikėti sunkumai, tiek konfliktai – normalus ir būtinas dalykas tarpusavio santykiams vystytis ir augti. Natūralu, kad du gyvenimus nutarę sujungti žmonės susiduria su skirtingais vienas kito įpročiais, poreikiais, norais, interesais – dėl to gali atsirasti trintis, nepasitenkinimas ir nesutarimai. Neteisinga tikėtis, kad, užaugę skirtingose aplinkose, turėdami kitas gyvenimiškas patirtis, jie bus visiškai vienodi. Taip pat naivu manyti, kad kitas turi pasikeisti, pačiam nerodant iniciatyvos ir noro bendradarbiauti šeimoje. Santykiai nuo pat pradžių reikalauja pastangų ir darbo, nors, galbūt, tai rečiau pastebima įsimylėjimo etape.

– Patarkite, kaip spręsti tokius šeimos nesutarimus?

– Kiekvienas partneris šeimoje nori jaustis svarbus ir lygiavertis. Tarpusavio santykiuose taip pat galime rasti ekonomikos: duodame kitam, to paties tikėdamiesi ir iš kito. Ilgainiui šeimoje, tarpusavio santykiuose negaudamas atsako vienas iš partnerių ima jausis blogai: "vėl man šveisti vonią", "man vedžioti šunį", "dar turiu ir sūnų lydėti į treniruotes..." Buitiniai reikalai neturėtų būti reikšmingi santuokos tvirtumui, bet, pradėjus preciziškai skaičiuoti partnerio primestus darbus, išaugusius įsipareigojimus ir atsakomybes, gali kilti rimtas konfliktas ir net noras nutraukti netenkinančią santuoką.

Nemanau, kad pyktis, barniai, priekaištai vyrui gali paskatinti jį keistis.

Siekiant užkirsti kelią tokiems kardinaliems sprendimams labai svarbu pačioje santykių pradžioje abiem kartu sutarti dėl darbų pasiskirstymo ir kiekvieno funkcijų namuose, kartu tai padės išvengti dažnų konfliktų ir nesusikalbėjimo šeimoje.

Profesinė patirtis leidžia tvirtinti, kad nesusikalbėjimai tarp sutuoktinių itin dažnas reiškinys. Neretai vienas sutuoktinių iš kito tikisi to, apie ką pastarasis net nenutuokia. Konsultavau klientą, kuris bandė laikyti visus šeimos kampus ir pasirūpinti visomis atsakomybėmis, ignoruodamas asmeninius savo poreikius. Vėliau jis prisipažino, kad norėtų rasti laiko sau, pabūti visiškai vienas be šeimos, nors tai pradžioje jam atrodė labai savanaudiška ir neteisinga šeimos atžvilgiu. Garsiai išsakyti pastūmėjo vyrą pasikalbėti apie savo savijautą su žmona ir pasidalyti įtampa, kurią jautė šeimoje, tik vengė apie tai užsiminti.

Patirtis: psichologė I.Kazlauskaitė tvirtina, kad nesusikalbėjimai tarp sutuoktinių – itin dažnas reiškinys. Asmeninio archyvo nuotr.

Deja, ne visada būna taip, kaip mes įsivaizduojame ar mums atrodo, todėl labai naudinga savo poreikius išsakyti savo antrai pusei ramiu, konkrečiu tonu, rasti abiem geriausią sprendimą.

– Neretai žmonos vyrams kelia scenas dėl neįvykdytų užduočių, žadėtų, bet neatliktų darbų. Ar toks jų elgesys išmintingas – padės perauklėti sutuoktinį, pakeis situaciją namuose?

– Nemanau, kad pyktis, barniai, priekaištai vyrui gali paskatinti jį keistis. Neretai būna, kad moteris ir pati nepatiki savo sutuoktiniui darbų, o jei jis padaro, kritikuoja atlikus juos ne taip – žmona įsitikinusi, kartais net nesąmoningai, kad tik ji gali padaryti viską tobulai. Šiuo atveju darbų neperleidimas vyrui, jo nuolatinis kritikavimas negali paskatinti sutuoktinį labiau įsitraukti į namų ruošą. Svarbu keistis pačiai ir atvirai pripažinti vyrui, kad jums sunku, norėtumėte jo pagalbos, daugiau laiko skirti sau. Iš pradžių nereikalaukite labai daug – leiskite vyrui daryti namuose tai, ką jis sugeba geriausiai, kas jam patinka. Situacija šiuo klausimu akivaizdžiai pradės keistis, kai perleisite dalį atsakomybės sutuoktiui – taip pripažinsite jį svarbiu šeimoje.

Pastaruoju metu vis labiau kalbant apie lyčių lygybę galime pasidžiaugti, kad tiek moteriškų, tiek vyriškų darbų lieka mažiau.

– Ar įmanoma dar prieš vestuves nuspėti, kokia bus sutuoktinio pozicija sprendžiant buities, namų ruošos klausimus: kaip galima bus su juo susitarti, dalytis darbais, ar jis nevengs atsakomybės?

– Prieš vestuves partneriams leidžiant laiką, juolab gyvenant kartu, verta atkreipti dėmesį ir akyliau pastebėti vienas kito charakterio bruožus, įpročius, gyvenimo būdą. Reikšmingas gali pasirodyti žmogaus tvarkos poreikis – jo išvaizda, apranga ir namai, polinkis atidėlioti darbus, nuolat paprašyti kito pagalbos. Taip pat daug informacijos gali išduoti partnerio gimimo eiliškumas šeimoje. Pravartu būtų pasidomėti, kokias atsakomybes ir pareigas jis turėjo savo šeimoje, kokie buvo santykiai su tėvais ir tarp tėvų, ar jis gyveno pilnoje šeimoje.

– Tvarkingumas, kruopštumas, švaros poreikis – įgimtas charakterio bruožas ar tėvų auklėjimo rezultatas?

– Manau, kad šias savybes lemia ir viena, ir kita: vaikas nuo mažumės modeliuoja tėvus bet kokiai situacijai esant ir susiformuoja požiūrį į tvarką, švarą namuose, o tolerancija rutinai ar, priešingai, naujų potyrių troškimas, logiškumas ar kūrybiškumas gyvenime – asmenybės intraversija ar ekstraversija.

– Anksčiau darbai buvo skirstomi į moteriškus ir vyriškus, o šiandien?

– Pastaruoju metu vis labiau kalbant apie lyčių lygybę galime pasidžiaugti, kad tiek moteriškų, tiek vyriškų darbų lieka mažiau. Jau nebestebina atsakingas, vadovaujamąsias pareigas užimančios moterys, vyrai – su įkvėpimu kuriantys drabužius ar vestuvių puokštes. Jie vis dažniau apsisprendžia pasinaudoti tėvystės atostogų galimybe, ir tai labai pagirtina, nes leidžia abiem tėvams lygiavertiškai prisidėti prie vaiko auginimo. Tiek vyras, tiek moteris turi reikalingų gebėjimų atlikti tam tikrą darbą.