Bando išpirkti kaltę

„Žinau, kad mums, tėvams, tikrai sunku surasti laiko, todėl rekomenduoju susikurti dienotvarkę, pavyzdžiui, skirti nepertraukiamų 15 minučių vaikui po vakarienės. Jei vaikas žinos, kad kasdien tuo pačiu metu galės ypatingai leisti laiką su tėvais, jis kantriai jo lauks“, – pataria žaislų prekių ženklo Lapute.lt įkūrėja Lina Janulevičienė.

Ji pastebi: tėvai, jausdami kaltę, kad per mažai laiko skiria savo vaikui, bando prarastą laiką kompensuoti nauju, dažnai brangiu, žaislu. Vaiko kambarys, pilnas įvairių žaislų, tampa žaidimų oaze, kur vaikas susiduria su iššūkiu: kuriam iš jų skirti dėmesio.

„Matau dvi rimtas problemas, susijusias tiek su tėvais, tiek su vaikais. Pirma, dažnai girdžiu tėtį ar mamą sakant: „Aš neskiriu tiek laiko, kiek norėčiau, bet bent jau duodu jam viską, ko jis nori.“ Deja, ši kompensacija skirta ne vaikui, ji ramina tėvus, tarsi išperkančius savo kaltę. Antra, vaikui, turinčiam žaislų perteklių, vis gaunančiam naujų pirkinių, žaidimai ir dovanojimas praranda prasmę. Be to, kai vaikas turi per daug žaislų savo kambaryje, jo dėmesys nuolat blaškomas – jis lekia nuo vieno prie kito daikto, nekurdamas ilgalaikio žaidimo“, – sako L. Janulevičienė.

Kontroliuoti ir keisti

Kiek žaislų turi turėti vaikas? Kada jis nepasimes tarp jų gausos? Kada namai netaps žaislų chaosu? L. Janulevičienė atsako: vienu metu rekomenduojama turėti apie 10–20 žaislų.

Ji siūlo kartkartėmis pabandyti keisti žaislus. Užuot mažyliui vienu metu davę žaisti su visus namuose esančiais žaislais, pabandykite suskirstyti juos į mažesnes grupes ir reguliariai keiskite. Lina rekomenduoja atrinkti penkiolika žaislų, žaidimų ir laukti vaiko reakcijos.

„Jei po savaitės ar dviejų pastebite, kad kurie nors žaislai tapo mažiau įdomūs, pakeiskite juos tais, kuriuos iš pradžių paslėpėte. Taip žaislai ilgiau išliks patrauklūs“, – teigia L. Janulevičienė.

Be to, kai žaislų mažiau, vaikui lengviau pamatyti visus savo turimus žaislus ir sugalvoti naujų žaidimų su jais. Pašnekovė rekomenduoja ne tik kontroliuoti žaislų skaičių, bet ir juos laikyti taip, kad vaikas juos aiškiai matytų atvirose lentynose, skaidriose dėžėse ir pan. Dauguma tėvų yra pastebėję, kaip dažniausiai žaislai, įvairios priemonės laikomi mokymosi įstaigose – jie gerai matomi. Namuose esame linkę viską sudėti į nepermatomas dėžes, maišus arba spinteles.

Meilę parodyti vaikui būtina, tačiau meilė nematuojama žaislų skaičiumi. Vaikai meilę jaučia per kartu praleistą laiką, žodžius, jų išklausymą, fizinį kontaktą.

Meilė nematuojama žaislais

Be abejo, kai žaislų mažiau, lavinamas ne tik kūrybiškumas, bet ir problemų sprendimo įgūdžiai, kai vaikas turi išspręsti problemą, kuo pakeisti trūkstamą objektą ar detalę. Taip pat mažieji išmoksta greitai nenusivilti ir nenuleisti rankų iškilus kliūčių – tai itin svarbu emocinei savireguliacijai.

„Parodyti meilę vaikui būtina, tačiau meilė nematuojama žaislų skaičiumi. Vaikai meilę jaučia per kartu praleistą laiką, žodžius, jų išklausymą, fizinį kontaktą. Be šių meilės išraiškų vaikas nesupras, kad yra mylimas – net jei jo kambarys pilnas žaislų. Vaikui svarbu emocinė išraiška. Daug didesnę vertę gali turėti mielas raštelis, piešinys, o daiktai turėtų būti susiję su emocija. Pavyzdžiui, kepurė su mėgstamiausiu vaiko herojumi – meškiuku arba dinozauru. Tokia dovana vaikui parodys, kad tėvai galvoja apie juos, pažįsta ir gerai supranta, ką jis nori gauti“, – sako L. Janulevičienė.

Lina pastebi, kad kartais tėvai perka žaislą už tam tikrą pasiekimą. Pavyzdžiui, tėtis ar mama sako: jeigu gausi dešimtuką – nupirksiu norimą žaislą, jei lankysi muzikos ar sporto mokyklą – gausi brangų žaidimą. To neturėtų būti, nes vaikas praranda savimotyvaciją mokytis ar atlikti namų ruošos darbus, o juk noras turėtų kilti jam pačiam.

Žadėdami žaislą skatiname vaiką siekti žaislo. Atėjus paauglystei, paauglys nebenorės mokytis, stengtis, o žaislus keis didesni pirkiniai, tokie kaip kompiuteris, brangūs išmanūs įrenginiai. Ką tuomet darys tėvai? Vaikas susidurs su krize – kam stengtis, jei viską gali turėti“, – pasakoja L. Janulevičienė.

Ne vartoti, o kurti

Dažnai pasigirsta svarstymų, ar dirbtinis intelektas, technologijos, išmanieji įrenginiai pakeis įprastus žaislus.

Sausio pabaigoje Vokietijoje vyko didelė žaislų paroda. Joje vienas iš pranešėjų kalbėjo, kad klasikiniai žaislai nekinta jau šimtmečius. Kaladėlės, lėlės, arkliukai ir daugybė kitų žaislų ir žaidimų vyrauja pasaulyje. Pasak Linos, žaidimas egzistavo nuo žmonijos pradžios. Juk archeologai rado tūkstančių metų senumo molinių lėlių, kaulinių arkliukų, primityvių konstruktorių ir netgi stalo žaidimų.

„Vaikai visose kultūrose ir visais laikais žaidžia su labai panašiais žaislais, atitinkančiais jų natūralų mokymosi ir raidos procesą. Nors šiandien daug kalbama apie technologijas, klasikiniai žaislai niekur nedingsta ir, manau, nedings, nes jie atitinka esminius vaiko raidos poreikius. Jie leidžia vaikui būti kūrėju, o ne tik pasyviu vartotoju, todėl kaladėlės, lėlės, bokštai, vaidmenų žaidimai ir kiti žaislai išliks svarbūs  daugybę metų“, – sako žaislų prekių ženklo įkūrėja.