„Atsakyti vienareikšmiškai į klausimą, kompiuteriniai žaidimai – naudingi ar žalingi, sunku. Nuomonių esama visokių, tačiau vienos prieita nėra“, – tikina gydytojas Alvydas Unikauskas.

Jo teigimu, smurtinio pobūdžio kompiuteriniai ir videožaidimai sukelia empatiją smurtui, jis tampa normaliu reiškiniu.

„Tokie žaidimai sukelia desensibilizavimo procesus, sumažėja jautrumas. Jie veikia emocijas, dėmesio sutelkimo centrus“, – aiškina specialistas. 

Gydytojo žodžiais, tyrimai nagrinėjo, kokiai auditorijai tokie žaidimai turi daugiausiai įtakos. Nustatyta, kad šaudymas pirmuoju asmeniu daugiausiai neigiamos įtakos turėjo mergaitėms.

Šis neigiamas poveikis pasireiškia mitybos, miego ir regėjimo sutrikimais, konfliktais su tėvais, laiko nuovokos praradimu, mažesniu dėmesiu mokslams.

Jeigu pasirinksite nesmurtinio pobūdžio videožaidimus, jie gali padėti įgyti naujų įgūdžių, padėti išmokti sutelkti dėmesį ir greitai priimti sprendimus, juos žaidžiant gerėja atmintis.

„Tačiau, jeigu pasirinksite nesmurtinio pobūdžio videožaidimus, jie gali padėti įgyti naujų įgūdžių, padėti išmokti sutelkti dėmesį ir greitai priimti sprendimus, juos žaidžiant gerėja atmintis“, – tikina A. Unikauskas.

Pasak jo, tyrimai įrodo, kad kelis kartus pakartojus tas pačias vaizdines užduotis, joms atlikti reikia mažiau smegenų žievės išteklių. Be to, videožaidimai lavina dėmesio koncentraciją ir orientaciją aplinkoje.

Vis dėlto net ir pozityvūs, nesmurtiniai kompiuteriniai žaidimai turi ir neigiamos įtakos. Kaip nurodo vaikų, paauglių ir suaugusiųjų psichiatrė habil. dr. Devika Gudienė, daugiausiai kompiuterinius žaidimus žaidžia asmenys nuo 18 iki 32 metų.

„Kompiuteriniai žaidimai labai įtraukia, jie interaktyvūs, žmonės įsijaučia ir nepastebi, kaip greitai gali įprasti. Tai – labai opi problema. Ši priklausomybė susiformuoja lengvai ir dėl jos nukenčia visi aplinkiniai“, – tikina pašnekovė.

Specialistės žiniomis, tokia priklausomybė dažniausiai formuojasi vaikams, kurių šeimose esama nesutarimų, barnių. Rizikos grupėje yra ir hiperaktyvūs vaikai bei tie, kurie nepasitiki savimi.

„Žaidimai labai stipriai stimuliuoja ir kartu vargina psichologiškai. Todėl mažiems vaikams labai svarbu riboti laiką, kurį jie praleidžia prie kompiuterinių žaidimų“, – pabrėžia psichiatrė.

Ji taip pat aiškina, kad smurtiniai žaidimai vaikus padaro ne tokius jautrius prievartai, jie tampa agresyvesni – agresija jiems atrodo normali išeitis.