Nevadintų terapija

Psichologas Aleksandras Segalas sako, kad apsipirkimas gali sukelti skirtingų jausmų, bet dažniausiai daiktų įsigijimas siejasi su pasitenkinimu, džiaugsmu ir pasisekimu.

Anot jo, išpardavimai atrodo patrauklūs ir traukia pirkėjus, kadangi signalizuoja apie galimybę daiktą nusipirkti pigiau ir neišleisti daug pinigų.

"Apsipirkimas yra malonus procesas ir turi raminančio poveikio, bet nevadinčiau to terapija. Žmonės perka laisva valia, kai jie gali, nori ir turi tam galimybių, o kartais taip save apdovanoja už sunkų darbą. Pačiame žodyje "išpardavimas" užprogramuota reikšmė, kad yra galimybė kažką nusipirkti pigesne nei rinkos kaina, žmonės supranta, jog už mažesnius pinigus jie gauna tarsi didesnę vertę", – aiškina jis.

Kada tampa žalingas?

Specialistas tikina, kad žmonių apsipirkimo įpročiai nevienodi, nes skiriasi savikontrolės lygis ir asmenybės bruožai. Žymi dalis pirkėjų vadovaujasi principu: jeigu galimybės leidžia čia ir dabar, tai poreikius tenkiname per daug negalvodami apie galimus padarinius.

Pasak A.Segalo, jei elgesys tampa nekontroliuojamas, tai gali baigtis  rimtomis diagnozėmis, susijusiomis su impulsyviu apsipirkimu, kai žmonės praranda savikontrolę ir nebeapskaičiuoja savo galimybių.

Tyrimai Lietuvos mastu atskleidžia, kad vaikų, paauglių ir jaunų suaugusiųjų finansinio raštingumo žinios yra gana žemo lygio, o tai rodo, kad žmonės turi silpnus gebėjimus planuoti ir taupyti pinigus.

"Pirkėjai, pasižymintys didesniu kritiniu mąstymu, savikontrole, geresniais finansinio raštingumo įgūdžiais ir žiniomis, pirkdami daugiau analizuoja savo poreikius ir galimybes, tad impulsyviai perka mažiau. Tačiau dažnai išpardavimo metu negalvojama, ar tikrai galima sau tiek leisti, ar pirkinys bus reikalingas rytoj ir kaip ateityje tvarkysiu savo finansus. Yra atvejų, kai žmogus nebegali kontroliuoti impulsyvaus pirkimo ir šis elgesys tampa žalingu įpročiu. Jeigu žmogus pradeda jausti, kad dėl apsipirkimo įpročių kenčia kitos jo gyvenimo sritys, tikėtina, kad ši veikla tampa žalinga ir reikėtų kažką koreguoti", – įspėja psichologas.

A.Segalo teigimu, yra nemažai technikų, kurios padeda susilaikyti nuo impulsyvaus pirkimo, viena tokių – planavimas ir savikontrolė. "Reikėtų, prieš vykstant į prekybos centrą, apgalvoti savo poreikius ir juos surikiuoti prioritetine tvarka. Išankstiniai pamąstymai ir veiksmai žmogų daro sąmoningesnį, didėja jo savikontrolė, jis gali geriau valdyti savo sprendimus ir veiksmus", – teigia psichologas.

A. Segalas: dažnai išpardavimo metu negalvojama, ar tikrai galima sau tiek leisti, ar pirkinys bus reikalingas rytoj ir kaip ateityje tvarkysiu savo finansus.Svarbus tėvų vaidmuo

Pasak A.Segalo, tyrimai Lietuvos mastu atskleidžia, kad vaikų, paauglių ir jaunų suaugusiųjų finansinio raštingumo žinios yra gana žemo lygio, o tai rodo, kad žmonės turi silpnus gebėjimus planuoti ir taupyti pinigus. Jaunuolių sukauptos finansinio raštingumo žinios priklauso nuo auklėjimo ir vyresnės kartos sąmoningo dėmesio žinių perdavimui ir praktikai.

"Vaikų ir paauglių auditorija pasižymi impulsyvesniais pirkimo įpročiais. Maža dalis vaikų ir paauglių yra linkę taupyti, vadinasi, didžiąją dalį gaunamų pinigų jie išleidžia. Norint keisti situaciją reikalingas švietimas ir praktika. Patartina jaunuoliams suteikti tam tikrą biudžetą, įvardyti, kam jis skirtas, ir leisti, neperžengiant tų ribų, vykti į parduotuvę ir priimti tam tikrus sprendimus. Tokia galimybė praktikuotis turi dar vieną svarbų poveikį, nes gaunama ne tik teorinių žinių, bet ir formuojami įgūdžiai", – pataria A.Segalas.