„Signalas, nusakantis, kad vaikui galimai reikia mūsų pagalbos, – staigus baimės jausmo atsiradimas. Pavyzdžiui, jei vaikui miegoti vienam anksčiau buvo jauku ir tai netikėtai pasikeitė. Tikėtina, kad šio pokyčio priežastis – stresas išgirdus suaugusiųjų nesutarimus, nemaloni patirtis su bendraamžiais ar pan. Tokiais atvejais tėvų dėmesys yra itin svarbus“, – sako D. Mažeikienė.
Geriausias būdas išsiaiškinti, kas vaikui kelia nerimą, – pokalbiai. Tačiau, jei vaikui sunku kalbėti, tokiu atveju verta paieškoti kitų būdų prakalbinti, pavyzdžiui, pasitelkti žaidimus. Galbūt paskatinti vaiką nupiešti, kaip atrodo jo baimė, suteikti jai vardą ir t. t., o tada atidžiai pažvelgti į piešinį ir pasiteirauti vaiko, ką reiškia viena ar kita detalė.
„Žinoma, vaikus bauginančių dalykų neretai atsiranda ne tik dėl jo paties patirčių, bet ir dėl lakios fantazijos. Vaizdiniai vaikų galvoje labai ryškūs ir gyvybingi, todėl suprasti ribą tarp to, kas išgalvota, ir to, kas tikra, vaikui gali būti sudėtinga. Vis dėlto įveikti vaizduotės sukeltas baimes tikrai įmanoma“, – sako D. Mažeikienė.
Kas gali padėti vaikui įveikti baimes?
• Kartu tyrinėti tamsą. Tamsiame kambaryje galima kartu su vaiku pasivaikščioti, pasikalbėti, kartu patikrinti po lova ir pan. Matydamas jūsų drąsą, jos įsikvėps ir vaikas. Išsklaidyta nežinomybė suteiks saugumo jausmo.
• Maža švieselė. Šalia lovos padėta maža švieselė, pavyzdžiui, jaukus kiškutis, meškutis ar mašinėlė, leis vaikui jaustis saugiau. Prabudęs naktį jis galės apžvelgti vos apšviestą kambarį ir įsitikinti, kad aplink nieko nėra.
•Vaizduotė. Kartu su vaiku galima pasigaminti stebuklingą amuletą. Jį galima nupiešti ar nulipdyti iš plastilino. Drauge sukurkite istoriją, kaip jis veikia, kaip saugo ir t. t. Galbūt galima kartu nupiešti baimę ir nuo jos saugantį herojų. Pamažu vaizduotės sukurtus blogiukus pakeis juos įveikiantys drąsuoliai.
•Laikas kartu. Kartais numalšinti nerimą gali padėti tiesiog laikas drauge, apsikabinimai ar jaukūs pokalbiai prie arbatos.
Labai svarbu ir tai, kaip kalbamės su ko nors bijančiu vaiku. Todėl patariama vengti vaiko jausmus nuneigiančių pasakymų kaip: „Neišsigalvok, ten nieko nėra“, „Tu jau didelis, ko čia bijoti“, „Būk drąsus“ ir t. t.
„Tėvai – vaiko saugumo uostas. Tad verčiau sakykime: „Suprantu, kad bijai. Viskas gerai, aš kartu su tavimi“ ar „Matau, kad tau baisu, pabūkime drauge“ ir pan. Vaikui baimės tampa lengviau įveikiamos, kai jis žino esantis ne vienas su jomis“, – primena pašnekovė.
Naujausi komentarai