Pasak vaiko teisių gynėjos Jovitos Urbienės, svarbu suprasti skirtumą tarp vaiko poreikių ir jo norų. Pasitaiko, kai, norėdami nudžiuginti vaiką, susitelkiame į jo norų pildymą, pavyzdžiui, naujų žaislų pirkimą. Tai suteikia vaikui trumpalaikį džiaugsmą. Vis dėlto vaiko poreikis yra ne pats žaislas, bet jo sužadinami jausmai ir emocijos – laimė, smalsumas, atradimo džiaugsmas, juokas, saugumas ir pan.
„Vaikams lengviau priprasti prie trumpalaikio džiaugsmo nei suaugusiesiems. Pavyzdžiui, jei nupirksime vaikui stalo žaidimą, kurį jis žais vienas, tikėtina, kad tai jam greitai atsibos. O norėdamas vėl patirti džiaugsmo akimirką, jis prašys naujo žaidimo. Tačiau jei žaidimą žaisime drauge, laimę kels pati patirtis – smagus juokas, bendrystė, apsikabinimai ir pan. Tikėtina, kad nors pats žaidimas vaikui gali kiek pabosti, jis norės jau ne naujo daikto, o daugiau veiklos kartu“, – sako pašnekovė.
Penki vaiko teisių gynėjų patarimai, kaip nuobodulį paversti vaiko draugu, stiprinančiu tarpusavio ryšį ir skatinančiu kūrybiškumą.
Vaiko poreikis yra ne pats žaislas, bet jo sužadinami jausmai ir emocijos – laimė, smalsumas, atradimo džiaugsmas, juokas, saugumas.
1. Leiskime vaikui pačiam priimti sprendimą. Paklausę vaiko „O ką norėtum veikti?“ ar „Kaip manai, ką galėtume drauge nuveikti?“, sužadinsime jo vaizduotę. Vaikai mokosi priimti sprendimus ir atrasti, kas jiems patinka, kai gali improvizuoti, ieškoti užsiėmimų ir į juos įtraukti kitus šeimos narius.
2. Padėkime vaikui išbūti emociją. Pasitaiko situacijų, kai vaikai, paklausti, „Ką nori veikti?“, atsako „Nežinau, man tiesiog nuobodu“, visai neatsako, patrauko pečius, suraukia antakius ar kitaip parodo susierzinimą. Tai visiškai normalu, todėl patariama švelniai pasiūlyti bendras veiklas – pasivaikščioti, paskaityti, pažiūrėti filmą ar pan. Žinoma, vaikas gali to nepriimti, bet tuomet galima pamėginti vaikui matant pradėti kokią nors veiklą, prie kurios jis nurimęs galėtų prisijungti. Pavyzdžiui, spalvinti, piešti, lipdyti, dėlioti dėlionę ir pan. Taip padėsime vaikui suprasti, kad ką nors jausti yra saugu – su juo bus žaidžiama, net jei jis suirzęs ar ne toks džiugus.
3. Pasigaminkime žaislą. Internete gausu įvairių pamokų, kaip patiems pasigaminti žaislą, pavyzdžiui, lėlę, stalo žaidimą, mašinėlę ar pan. Veiklos, kuriose vaikai patys gali kurti savo žaislus, labai naudingos – jos lavina vaizduotę, kūrybiškumą, padeda suprasti, kad rezultatas pasiekiamas įdėjus pastangų, moko vaiką bendradarbiauti ir pan.
4. Parodykime, kaip žaisti. Neretai vaikai, kaip ir suaugusieji, pripranta prie vieno būdo ką nors daryti. Pavyzdžiui, piešti tik pieštukais ar flomasteriais. Tokiais atvejais vaikui galima parodyti ir kitų būdų, pavyzdžiui, piešti anglimi ar pan. Tai gali paskatinti vaiko smalsumą ir norą visuomet ieškoti kitokių būdų atlikti užduotį.
„Pasitaiko situacijų, kai vaikai ankstyvame amžiuje pradeda žaisti telefonu, kompiuteriu. Nors spalvų, garsų ir vaizdų įvairovė vaikui ir patinka, tačiau gali silpninti jo vaizduotę, smalsumą, empatiją, o kartais ir gebėjimą atpažinti emocijas. Tad mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė ir žaidimas kartu yra labai svarbūs vaiko raidai“, – sako vaiko teisių gynėja J. Urbienė.
Naujausi komentarai