„Pavyzdžiui, mums sunku pasakyti, kad pasiilgome sesers ar brolio, kad norėtume būti kartu su juo. Tai bandome maskuoti įvairiais juokeliais, pašaipomis ar paprasčiausiu tylėjimu“, – teigia psichologė psichoterapeutė ir pataria tėvams, kaip elgtis, kad vaikai nejaustų dėmesio stokos, dažnai tampančios tarpusavio konkurencijos priežastimi.

– Kodėl broliams ir seserims nepavyksta išvengti ginčių, konkurencijos, pavydo?

– Jūsų minėti dalykai apskritai būdingi žmonių santykiams. Tačiau nesutarimai su broliais ar seserimis sukelia daugiau neigiamų emocijų. Su jais mus sieja kraujo ryšys, todėl, atrodytų, santykiai turėtų būti kupini meilės ir džiaugsmo. Bet taip yra ne visada, nes, augdami arti vienas kito, turime dalintis žaislais, saldumynais, tėvų dėmesiu ir t. t. Todėl atsiranda konkurencija.

Bet, nepaisant to, broliai ir seserys mums tikrai yra brangūs. Nesvarbu, kokio amžiaus esame, jei brolis arba sesuo suserga ar patiria nesėkmę, mes dėl to labai liūdime. Arba, pavyzdžiui, vaikystėje broliai ir seserys dažnai pykstasi, bet, jei vienas iš jų patenka į tėvų nemalonę, kitas ima jį ginti. Brolių ir seserų tarpusavio santykiai sudėtingi, bet nepaprastai svarbūs mūsų gyvenime.

– Kuo ypatinga trintis tarp brolių ar seserų?

– Kai gimsta pirmas vaikas, jis tėvams yra vienintelis, todėl jam nereikia konkuruoti dėl tėvų bei senelių dėmesio, žaislų ir t. t. Bet, gimus antrajam vaikui, pirmagimis gali jaustis atstumtas, nes praranda dalį artimųjų dėmesio.

– Kaip turėtų elgtis tėvai, kad antro vaiko atėjimas pirmagimiui nesukeltų blogų emocijų?

– Tėvų elgesiui būdingi du kraštutinumai. Vienas jų – požiūris, kad broliuko ar sesutės gimimas nuskriaus vyresnį vaiką, nes atims dalį tėvų dėmesio. Tėvai turėtų suvokti, kad brolio ar sesers gimimas – ne skriauda, o dovana vaikui.

Kitas kraštutinumas – įsitikinimas, kad maži vaikai nieko nesupranta, nepavydi broliui ar seseriai skiriamo dėmesio. Iš tikrųjų niekada nepavyksta išvengti pavydo. Pavyzdžiui, vaikas nori, kad mama jam skaitytų pasaką, o ji tą laiką skiria sesutei. Nieko keisto, kad brolis ims pavydėti. Bet tai nereiškia, kad jis yra piktavalis, kurį pavydo jausmas apėmė visam likusiam gyvenimui.

– LRT klausytoja rašo: „Auginu 16 ir 13 metų dukras. Man labai gražu matyti stiprų ir draugišką jų ryšį, kuriam nuo pat pradžių jokios įtakos neturėjo amžiaus skirtumas. Esu be galo laiminga ir tikiuosi, kad taip bus visada.“

– Tai – puikus įrodymas, kad vyresnė sesuo pajėgi priimti ir padėti jaunesniajai. Visi tėvai trokšta, kad jų vaikai būtų draugiški, galėtų viskuo dalintis. Per 13 metų jos tikriausiai buvo ir susipykusios, ir nusivylusios viena kita, bet meilės ryšys išlieka visą gyvenimą. Kai susipykstame su draugais, mūsų santykiai dažnai nutrūksta, ir draugas lieka tik prisiminimuose. O brolis ar sesuo iš mūsų gyvenimo niekada neišnyksta.

– Tačiau būna ir tokių atvejų, kai broliai ir seserys susipyksta ir visiškai nebendrauja metų metus. Manau, kad toks santykių susvetimėjimas dar skaudesnis nei draugo netektis.

– Deja, kraujo ryšys neužtikrina gerų santykių. Norėdami išsaugoti arba pagerinti santykius su broliais ar seserimis, turime įdėti pastangų. Kalbant apie vyresnio amžiaus žmones, ryšiai dažnai nutrūksta, nes nemokama nuoširdžiai bendrauti su žmonėmis. Pavyzdžiui, mums sunku pasakyti, kad pasiilgome sesers ar brolio, kad norėtume būti kartu su juo. Tai bandome maskuoti įvairiais juokeliais, pašaipomis ar paprasčiausiu tylėjimu.

– LRT radijo klausytojas pasakoja, kad santykiai su broliais ir seserimis pablogėjo, kai jie išvyko gyventi į miestą, o vėliau ėmė reikšti pretenzijas dėl žemės. Ką daryti tokiais atvejais, kad pavyktų atkurti pašlijusius santykius?

– Tokie atvejai nėra labai dažni, bet itin skaudūs. Galima pabandyti pakviesti brolius ir seseris į svečius, pasikalbėti, pasidalinti vaikystės prisiminimais. Tokie pokalbiai galbūt padėtų nukreipti dėmesį nuo nemalonių temų. Taip pat reikia stengtis parodyti, kad santykiai su artimaisiais svarbesni už materialinius dalykus.

– Kaip paskirstyti dėmesį tarp skirtingo amžiaus vaikų?

– Reikėtų peržiūrėti savaitės dienotvarkę ir pabandyti rasti bent keletą valandų nepertraukiamo laiko kiekvienam vaikui. Tas laikas gali būti bet kurią savaitės diena, jo metu galima užsiimti įvairia veikla. Pavyzdžiui, vienas vaikas galbūt norės eiti pasivaikščioti, kitas – kartu ruošti vakarienę ar pasižiūrėti filmą. Svarbu, kad tas kelias valandas būtumėte su vaiku ir jums netrukdytų broliai, seserys, seneliai, draugai ir kiti žmonės.

– LRT radijo klausytojai sunku patikėti, kad būna atvejų, kai brolis ir sesuo negerbia vienas kito. Ji pasakoja padėjusi tėvams auginti 11 metų jaunesnį brolį, su kuriuo niekada nebuvo konfliktų. Mirus tėvams, turtą jie pasidalijo taikiai, o ir šiandien brolis bei sesuo pasiilgsta vienas kito, nuolat bendrauja telefonu.

– Manau, kad geriems brolių ar seserų santykiams didelis amžiaus skirtumas nėra kliūtis. Priešingai – 11 metų mergaitė padeda mamai prižiūrėti broliuką. Jei vyresnis vaikas padeda auginti jaunesnį, tarp jų atsiranda stiprus ryšis, pagrįstas pasitikėjimu.

– Kokia santykių dinamika šeimose, kuriose auga daugiau nei du vaikai?

– Būna atvejų, kai trijų vaikų šeimoje vyriausioji atžala susidraugauja su jauniausiąja, o vidurinis vaikas jaučiasi šiek tiek atstumtas. Kartais didelėse šeimose vaikai susiporuoja, pasiskirsto į vyresniųjų ir jaunesniųjų grupes. Manau, kad daugiavaikėse šeimose kyla mažiau konfliktų dėl nesugebėjimo pasidalinti daiktais ar tėvų dėmesiu, nes visi vaikai, išskyrus vyriausiąjį, nuo mažens žino, kad jie nėra vieninteliai ir viskuo teks dalintis su broliais ir seserimis. Tada lengviau ir tėvams.

– Mūsų klausytojas, augęs daugiavaikėje šeimoje, tikina, kad svarbu ne tik palaikyti gerus santykius su broliais bei seserimis, bet ir turėti artimų draugų.

– Skirtingai nei brolius ar seseris, draugus renkamės pagal savo pomėgius. Juk broliai gali nemėgti dalykų, kurie mums patinka, turėti kitokias pažiūras bei vertybes, priklausyti skirtingoms partijoms, išpažinti kitą religiją ir t. t. Buvimas su broliais ir seserimis – didžiausia tolerancijos mokykla, nes turime išmokti priimti žmogų, kuris, nepaisant kraujo ryšio, nėra panašus į mus.

– Keturių vaikų šeimoje augusi LRT radijo klausytoja prisimena, kad, būdamas 13 metų, vyriausias brolis vydavo jaunesnę seserį iš kambario, bet, jai mirus, dėl tokio elgesio labai gailėjosi. Manau, kad tokie atvejai turėtų priversti susimąstyti.

– Situacija tikrai labai skaudi. Bet nepamirškime, kad daugybės dalykų vaikai nelabai supranta. Jei brolis veja seserį iš kambario, nereiškia, kad jis nemyli sesers. Galbūt jis tiesiog nori pabūti vienas.

– Ką daryti suaugusiems žmonėms, kurių santykiai su broliais ir seserimis pašliję?

– Priežastys gali būti ankstyvoje vaikystėje, galbūt likę nuoskaudų. Svarbiausia, kad sugebėtume pasikalbėti, atleisti už skriaudas ir tokie nesutarimai nesitęstų visą gyvenimą.