Kodėl tai vyksta

Psichologai teigia, kad nesugebėjimo pasakyti "ne" šaknys dažniausiai glūdi mūsų vaikystėje. Ypač jeigu buvote auklėjami, kad visą laiką turite būti geručiai, paslaugūs, nuolaidūs ir paklusnūs, mažieji tėvelių ar senelių pagalbininkai, mokomi pirmiausia rūpintis kitais, o ne savimi ir tik tada sulaukdavote pakankamai dėmesio, pagyrimų, jautėtės mylimi. Todėl nieko nuostabaus, kad ir suaugę nė nespėję pagalvoti impulsyviai skubame ištarti "taip" – šis žodis tiesiog šaute iššauna iš burnos.

Kita priežastis, kuri gali turėti įtakos tokiam elgesiui – nepasitikėjimas savimi, menka savivertė. Tokie žmonės nuolatos jaučiasi įsitempę, kitų poreikius ir lūkesčius laiko svarbesniais. Tik tada, kai padaro ką nors gera kitiems, kam nors padeda, atlieka papildomą darbą, prisiima daugiau įsipareigojimų, pasijunta geriau. Į šias pinkles dažniau patenka darboholikai, perfekcionistai, kurie tiesiog negali susitaikyti, kad kažkas nebuvo padaryta laiku ar pakankamai gerai, siekiantys karjeros asmenys.

Kokie padariniai gresia

Pasinėrę į kitų prašymus ir nurodymus užmirštame savo poreikius, susipainiojame ir nebežinome, ko norime patys. Darbotvarkė perpildyta, nieko nebespėjame, kankina nuovargis ir įtampa. Apima pyktis ir neviltis, kai pamatome, kad nesugebėsime to, ką pažadėjome, atlikti tinkamai, nes trūksta laiko, jaučiamės išsisėmę, išsekę. Ilgesnį laiką užstrigus tokioje situacijoje blogėja psichinė ir fizinė sveikata, rizikuojame susirgti. Kenčia ir darbas, ir šeima, ir draugai, pašlyja santykiai su jais.

Paradoksas, bet noras visuomet būti uoliems, paslaugiems ir įtikti kitiems anksčiau ar vėliau atsigręžia prieš mus – imame daryti klaidų, priimame neapgalvotus sprendimus, galime patirti ir finansinių nuostolių. Dėl to prarandame pasitikėjimą, pagarbą. JAV bilijonierius, verslo magnatas ir filantropas Warrenas Buffetas teigia, kad sėkmės lydimi žmonės moka pasakyti "ne", o atsakymas "taip" jiems yra itin retas.

Kai didžiąją dalį "taip", ištartų kitiems, pakeis "ne", galėsite dažniau pasakyti "taip" sau.

Kaip visa tai pakeisti

Psichologai pataria pirmiausia supykti. Supykti ant savęs už tai, kad tiek laiko, energijos ir pinigų išeikvojote vien dėl to, kad vienomis ar kitomis aplinkybėmis nesugebėjote pasakyti "ne". Paklauskite savęs, kiek kavos puodelių išgėrėte su žmonėmis, su kuriais to visai nenorėjote daryti? Keleriose vestuvėse, krikštynose,  dalyvavote tik iš pareigos? Arba kiek gimtadienių šventėte visai to nenorėdami? Kiek laiko praleidote susitikimuose, susirinkimuose, posėdžiuose, kuriuose dalyvauti buvo nebūtina?

O tada pagalvokite, kiek laisvo laiko ir naujų galimybių atsiras, kai viso to nebedarysite. Kai didžiąją dalį "taip", ištartų kitiems, pakeis "ne", galėsite dažniau pasakyti "taip" sau. Savo svajonėms, siekiams, tikslams, kuriuos metų metus buvote nugrūdę į giliausius stalčius. Pradėkite pratintis prie neigiamų atsakymų nuo mažų dalykų: atsisakykite kirpėjos pasiūlyto kavos puodelio, nedidelės paslaugos kolegai – nunešti į šaldytuvą pieną, pokalbio telefonu su pussesere iš pareigos ir pan.

Įsiklausykite, ką sako nuojauta. Vidinis mūsų kompasas, dar vadinamas nuojauta arba intuicija, paprastai neklysdamas praneša, kada reikia pasakyti "taip", o kada verčiau ištarti "ne". Įsiklausykite į jį ir šiukštu nesiginčykite su juo.

Jeigu nesate įpratę kreipti dėmesio į šio sąžiningo ir nešališko mūsų patarėjo nuomonę, pabandykite suprasti, ką tuo momentu jaučiate, apie ką galvojate, ir apsispręskite tuo vadovaudamiesi. Tačiau jokiu būdu neapgaudinėkite ir neįtikinėkite savęs, dalijasi patarimais Sarri Gilman, žinoma JAV psichoterapeutė, lektorė ir knygų autorė.

Duokite sau laiko

Jeigu kas nors jūsų pašo padėti padaryti tai, kam neturite pakankamai gebėjimų ar žinių, tačiau apie atsisakymą net negalite pagalvoti, kad nenuviltumėte to žmogaus, labai gera išeitis yra duoti sau šiek tiek laiko. Pasiūlykite, kad jis jums parašytų žinutę ar elektroninį laišką, kuriame išdėstytų savo prašymą, ir pažadėkite, kad pagalvoję apie tai jam atsakysite – taip laimėsite laiko pasitikrinti, ar tikrai to norite, ir sugebėsite rasti tinkamų žodžių apsisprendę atsakyti neigiamai, siūlo psichologė Vanesa Van Edwards, Los Andžele veikiančios Žmogaus elgesio laboratorijos įkūrėja.

Darboholikai ir perfekcionistai dažnai net nelaukia prašymo padėti. Vos tik jų radaras užfiksuoja, kad kilo kokia nors problema, negalvodami puola ją spręsti, nors tai gabūt visai ne jų reikalas. Neskubėkite – tegu tuo pasirūpina kiti. Galbūt jie nepadarys to taip greitai ir taip gerai, tačiau patikėkite: vienaip ar kitaip viskas išsispręs ir be jūsų įsikišimo. Priešingu atveju, rizikuojate tapti savotišku gelbėtoju, į kurį kryps visų žvilgsniai kai kas nors atsitiks ateityje. Prisiimti pernelyg daug įsipareigojimų šie žmonės linkę dėl to, kad gebėjimas viską sutvarkyti jiems yra tarsi garbės ženklas, sako S.Gilman.

Jeigu jūsų prašo padėti vykdyti kokį nors projektą, ir jūs jaučiate, kad tam turite pakankamai žinių ir gebėjimų, tai jums įdomu, tačiau šiuo metu esate pernelyg užsiėmęs, užsivertęs kitais darbais, bandykite ieškoti kompromiso. Prašykite duoti daugiau laiko, galbūt esama galimybių šiek tiek atidėti terminus, kad galėtumėte papildomas veiklas sudėlioti į savo darbotvarkę. Tačiau pasilikite galimybę pasakyti "ne", vėliau, jei pamatysite, kad vis tiek nespėjate, teigia garsi amerikiečių psichologė, psichologijos mokslų daktarė, populiarių leidinių autorė Sherrie Bourg Carter.

Mažos gudrybės

Atsakymas turi būti paprastas. Jeigu norite pasakyti "ne", sakykite tai tiesiai, tvirtai. Vartokite tokias frazes: "Ačiū, kad atėjote pas mane, bet šiuo momentu man nepatogu jus priimti" arba "Atsiprašau, bet šį vakarą negaliu jums padėti". Taip sakydami būkite tvirtai įsitikinę ir per daug neatsiprašinėkite. Atsiminkite, kad jums nereikia niekieno leidimo pasakyti "ne".

Atsisakymas nėra atstūmimas. Neužmirškite, kad sakydami "ne" atmetate pasiūlymą, prašymą, o ne atstumiate konkretų asmenį, kuris į jus kreipėsi pagalbos, paslaugos. Žmonės paprastai tai vertina adekvačiai, be asmeniškumo, supranta, kad jie turi teisę ko nors prašyti, o jūs turite lygiai tokią pat teisę atsisakyti, nes nesate įsipareigojęs elgtis taip, kaip patogu kitiems.

Neigiamos reakcijos neišvengiamos. Susitaikykite, kad jūsų neigiamas atsakymas bus priimtas su nusivylimu, nepasitenkinimu, liūdesiu, kitomis neigiamomis emocijomis. Tai natūrali reakcija ir jos nereikia per daug sureikšminti. Tai nereiškia, kad jūsų santykiai su tuo žmogumi dėl to būtinai pablogės, nutrūks draugystė ar bendradarbiavimas, o jei taip atsitiks, matyt, yra ir kitų, rimtesnių, priežasčių.

Nesijauskite kaltas prieš savo vaikus. Jeigu esate tėvai, žinokite, kad vaikams kartkartėmis išgirsti "ne" yra būtina ir labai svarbu, nes tokiu būdu ugdomi jų savikontrolės gebėjimai. Be jų gyvenime jiems bus labai sunku derėtis, rasti kompromisų. Kartu tai bus jūsų žinutė atžaloms, kad tai jūs esate atsakingas už ribų, kurių jie turi laikytis, nustatymą, kad ir kaip jie protestuotų.

Iš anksto parenkite atsakymą. Jeigu iki šiol retai ryždavotės sakyti "ne", pasipraktikuokite, kaip tai daryti, prieš veidrodį. Sugalvokite keletą universalių mandagių atsakymų, kurie padės sutvirtinti jūsų poziciją. Neretai būtent tai, kad žmogus greitai nesugalvoja tinkamos priežasties atsisakyti, nulemia, kad jis nenorėdamas pasako "taip". Tinkami atsakymai galėtų būti: "Apgailestauju, mano darbotvarkė ir taip perpildyta", "Aš šiuo metu labai užsiėmęs, bet galbūt jums galėtų padėti kitas kolega", "Vertinu jūsų pasitikėjimą, bet jaučiuosi tam nepasirengęs" ir pan.