- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Nenurašyk, o palaikyk“, – taip skamba žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos edukacinio filmo pirmosios eilutės.
Paviešintas socialinis filmukas, pasakojantis apie Dauno sindromą turinčius vaikus, kaip teigia kūrėjai, yra skirtas patiems jauniausiems žiūrovams – vaikams. Būtent jie, dar sėdėdami pradinės mokyklos suole bei sužinoję apie šį genetinį sutrikimą, išmoks ne tik suprasti, bet ir priimti sindromą turinčius žmones.
Kaip teigia patys filmuko kūrėjai socialiniame tinkle „Facebook“, filmu siekiama ne tik mažinti patyčias, bet ir formuoti tokį požiūrį, kurio dėka šio sindromo paliesti žmonės galėtų tikėtis būti priimti į visuomenę.
Vaizdo įrašas prasideda kasdieniška situacija, kuri nuo pat pradžių parodo realybę, su kuria turi susidurti kiekvienas aplinkos gairių neatitinkantis asmuo. Klientas, užsukęs į restoraną bei sulaukęs aptarnaujančio personalo, pastebi, jog jo užsakymą priims „kitoks“ žmogus. Vyras ne tik nustemba, bet ir sugeba į padavėją pasižiūrėti keistu žvilgsniu, vaikiną nužiūrint nuo galvos iki kojų, nepaisant esminio dalyko – buvo laikomasi visų etiketo taisyklių, todėl šis incidentas neturi pagrindo.
Gydytojai negali atsakyti, kodėl taip nutinka, kadangi tai – atsitiktinumas. Toks atsitiktinumas lyg laimėjimas loterijoje.
Kūrėjai antrina šiai idėjai, informuodami apie Dauno sindromo atsiradimą, įvardydami, kad ne jie patys pasirenka tokį kelią, tačiau tai – itin dažnas sutrikimas, kuris egzistuoja kiekvienoje rasėje ir socialinėje grupėje.
„Prieš tau gimstant tu augai mamos viduje, tu prasidėjai nuo mažos ląstelės, kurią buvo galima pamatyti tik per mikroskopą. Nuo pat pradžių tam tikri dalykai buvo nuspręsti apie tave. Ar tu būsi berniukas, ar mergaitė; tavo akių spalva; ar tu turėsi tiesius plaukus, ar garbanotus. Daug dalykų buvo nuspręsta, kai tu buvai toks mažytis, kad tavęs net nesimatė“, – pasakojama filmuke.
Filme klausiama kiekvieno iš mūsų to, apie ką galime elementariai nesusimąstyti.
– Ar galime pakeisti savo akių spalva?
– Ar galime nuspręsti, kokio ūgio užaugsime?
„Mūsų kūnai sudaryti iš milijardų ląstelių, o kiekvienos ląstelės viduje yra chromosomos. Kai tėčio ir mamos ląstelės susijungia, gauname 23 chromosomas iš kiekvieno – 46 chromosomas iš viso. Kai kūdikis su Dauno sindromu pradėjo augti, jis turėjo 47 chromosomas t. y. jis gavo vieną chromosomą papildomai ir jis, kaip ir jo tėvai, niekaip negalėjo to pasirinkti“.
Maždaug vienas iš 700 kūdikių gimsta su Dauno sindromu, o gydytojai ir mokslininkai negali atsakyti, kodėl taip nutinka, kadangi tai – atsitiktinumas. Toks atsitiktinumas lyg laimėjimas loterijoje, todėl turėtume nepamiršti, kad su sutrikimu esantys žmonės yra žymiai labiau panašūs į kiekvieną iš mūsų.
Filmuke Dauno sindromas pateikiamas per kitokią prizmę, parodant, kaip viena chromosoma daugiau turintis žmogus keliauja per gyvenimą, pradedant nuo kūdikystės, kai juo rūpinasi tėvai, tęsiant sunkiausią dalį – integraciją į aplinką bei iššūkius, su kuriais tenka susidurti.
Būtent dėl to, edukaciniame filme pateikiamos skirtingo amžiaus vaikų istorijos.
Majus gimė su Dauno sindromu, kadangi tai nėra liga. Majus neserga, o turi papildomą chromosomą. Kaip mes negalėjome pasirinkti, kokia bus mūsų akių spalva, taip ir mažylis negalėjo pasirinkti – turės jis sutrikimą, ar ne.
Dovydas, kaip ir kiti bendraamžiai, eina į darželį ir nors ne taip greitai viską išmoksta bei gali aiškiai pasakyti, kaip draugai, tai netrukdo ne tik jam, bet ir aplinkiniams.
Nikita Marija, nors ir mokosi tą patį, ką ir kiti, jai reikia daugiau laiko ir pastangų, todėl tenka tam tikrus dalykus mokytis atskirai su jai padedančiu mokytoju.
Goda keliauja į gimnastikos treniruotes, tačiau jos sugebėjimai, net ir gimus su Dauno sindromu, yra pavyzdingi bei jų negalėtų atlikti net ir daugelis iš mūsų.
Meidai šeimoje tenka ne vienas darbas ir nors pastangų reikia daugiau, tai niekaip nekeičia jos bendros kasdienybės, leidžiant laiką kartu su artimaisiais.
Dominykas dirba restorane, atlikdamas visas užduotis taip puikiai, kad jis ne tik susidraugauja su klientais, bet ir yra pavyzdingas darbuotojas.
Visas šias asmenybes vienija vienas dalykas – gimimas su 47 chromosomomis. Todėl pagalba bei laiko reikalingumas, atliekant tam tikras užduotis, yra tik detalė, su kuria susiduriame kiekvienas iš mūsų. Juk esame vienodi – vieniems vieni dalykai sekasi labiau, o kitiems mažiau ir tai yra natūralu.
Plačiau istorijas galite išgirsti informatyviame vaizdo įraše:
Primename, kad kovo 21 d. minima tarptautinė Pasaulinė Dauno sindromo diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį ir formuoti teigiamą požiūrį į žmones su šia negalia bei jų artimuosius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: translytį savo vaiką palaikytų tik ketvirtadalis13
6 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia žinantys, kas yra translyčiai asmenys. Būstą tokiam asmeniui išnuomotų mažiau nei pusė, o savo translytį vaiką palaikytų tik ketvirtadalis – parodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užs...
-
„Vilties knyga“ – išeitis visuomet yra
Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyko „Jaunimo linijos“ inicijuotos knygos „Vilties knyga“ pristatymas. Joje aprašyti psichoterapeutės Ingos Juodkūnės pokalbiai su garsiais ir mažiau žinom...
-
Kaip persijungti į atostogų režimą?
Nenumaldomai artėjant vasarai, draugų kompanijoje, šeimos rate ir net darbo aplinkoje vis dažniau pasigirsta kalbų apie planuojamas atostogas. Psichologė Ugnė Juodytė sako, kad ne tik darbo, bet ir kokybiško poilsio laikui vertėtų pasiru...
-
Psichologai: ši flirto technika pavyks visiems ir beveik visada5
Kai jau savo simpatiją pakviečiame į pasimatymą, atrodo, kad sunkiausia jau padaryta. Tačiau daugeliui tenka susidurti su nemalonia situacija, kai viduryje pasimatymo atsiranda jausmas, kad nieko nesigaus, rašoma ladbible.com portale. ...
-
Ekspertė: šių profesijų atstovai yra linkę į neištikimybę2
Yra daug priežasčių, dėl kurių žmonės būna neištikimi, bet ar kada pagalvojote, kad tam įtakos gali turėti ir jūsų mylimojo pasirinkta karjera? ...
-
Dešimt būdų, kaip pagerinti psichologinę sveikatą
Europos rizikos stebėjimo tarnybos ataskaitos duomenimis, net 50–60 proc. visų atvejų, kai žmonės yra nedarbingi, nulemia darbo aplinkoje patiriamas stresas. Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologė Viktorija Ivanauskaitė siūlo de&scaron...
-
Emocinės gerovės konsultantų paslaugos lieka Kauno rajone6
Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Kauno rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Gerovės konsultantų paslaugų prieinamumo gerinimas Kauno rajono savivaldybėje“. Projekto tikslas buvo Kaun...
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?6
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti22
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...