Paslaptys – ne tik tylėjimas, bet ir sunki našta
Mokslininkų teigimu, vidutinis žmogus turi apie penkias paslaptis, kurių nėra išdavęs nė vienai gyvai dvasiai, ir apie devynias „vidutiniškai reikšmingas“ paslaptis. Tačiau didžiausia problema yra ne pats informacijos nuslėpimas pokalbio metu, o tai, kad tos paslaptys nuolat sukasi mūsų galvose.
Tyrimo autoriai pastebi, kad nuolatinis galvojimas apie slepiamus dalykus gali sukelti nerimo ar net depresijos simptomus. „Paslaptys žmonių mintyse iškyla dažniau, nei jie yra priversti jas nuslėpti tiesioginio pokalbio metu“, – rašoma studijoje.
Ką mes slepiame dažniausiai?
Tyrime dalyvavo 240 savanorių, kurie dvi savaites pildė kasdienius dienoraščius.
Paaiškėjo, kad dažniausiai slepiami šie dalykai:
-
Melas: jį slepia net 78 proc. apklaustųjų.
-
Nepasitenkinimas savo išvaizda: tai slepia 71 proc. žmonių.
-
Finansinės paslaptys: aktualios 70 proc. dalyvių.
-
Slapti romantiški troškimai: juos puoselėja 63 proc. respondentų.
-
Slaptas seksualinis elgesys: būdingas 57 proc. asmenų.
Kodėl paslaptys mus kankina?
Mokslininkai nustatė įdomų dėsningumą: kai mintys apie paslaptį kyla savaime (spontaniškai), jos dažniausiai būna susijusios su nerimu ir neigiamomis emocijomis. Tačiau, jei apie paslaptį galvojama sąmoningai – pavyzdžiui, siekiant ją „apdoroti“ ar rasti sprendimą – žmogus jaučia mažiau graužaties.
„Jei žmonės sąmoningai galvoja apie paslaptį norėdami pasvajoti ar fantazuoti, jie gali jaustis teigiamai“, – teigia tyrėjai. Tačiau spontaniškas „minčių klaidžiojimas“ prie nepatogių temų sukuria uždarą neigiamų emocijų ratą, kuris kenkia bendrai gerovei.
Garsioji frazė iš „Žmogaus-voro“ sako: „Paslaptys turi savo kainą“. Panašu, kad mokslas tai patvirtina – didžiausia kaina yra mūsų pačių vidinė ramybė.
Naujausi komentarai