Apie pokovidinį sindromą psichiatrai kalba jau senokai, išties nuo pat pandemijos pradžios, o tokių pacientų daugėja ir Lietuvoje.

Info TV – pokalbis su gydytoju psichiatru Martynu Marcinkevičiumi.

„Pokovidiniu sindromu dabar vadinama ta žmogaus būklė, kuri pasireiškia praėjus ūmiai fazei. Vertinama ne anksčiau nei praėjus trims mėnesiams. Trims - šešiems mėnesiams po persirgtos COVID-19 infekcijos. Buvo pastebėta, kad daugeliui žmonių pasireiškia įvairūs liekamieji reiškiniai. Pradžioje buvo labiau akcentuojami reiškiniai, susiję su kvėpavimo funkcijos sutrikimais. Nors žmonės galvojo, kad jau visiškai pasveiko, bet jiems išliko dusulys, stiprus kosulys, yra sunku kvėpuoti. Dabar pasirodo vis daugiau duomenų ir apie neuropsichiatrinius simptomus – pats dažniausias yra silpnumas. Tačiau dabar pasirodė net keletas tyrimų, kad greta to labai dažnai yra pažintinių funkcijų sutrikimas, t.y., žmogui sunku susikaupti, sunku dirbti. Labai būdingi atminties sutrikimai, dažnai sutrinka miegas, kamuoja atkakli nemiga“, – pasakojo medikas. Žmonėms diagnozuojama ir depresija.

Anot jo, pagal dabartinius duomenis, po bendrojo silpnumo (maždaug po šešių mėnesių), šie neuropsichiatriniai simptomai užima antrąją vietą.  Tai, anot psichiatro, yra biologiniai pažeidimai. „Tai atsiranda po galvos smegenų pažeidimų“, – sakė specialistas.

Dabar yra akcentuoja, kad plaučius ši infekcija dažniausiai pažeidžia ne per plaučių audinį, o per kraujagysles. Natūralu, kad kraujagyslės yra pažeidžiamos ne tik plaučiuose, bet ir kituose organuose. Anot mediko, smegenys – pats jautriausias žmogaus organas.

„Dabar kalbama, kad smegenys yra pažeidžiamos tiek dėl kraujagyslių pažeidimų, dėl uždegiminių procesų. Beje, smegenys yra itin jautrios deguonies stygiui, net ir trumpalaikiam“, – anot M. Marcinkevičiaus dažniau pokovidinis sindromas vystosi asmenims, kurie persirgo sunkia ligos forma.

Žinant, kad susirgimų pikas buvo gruodžio mėnesį, manome, kad vasaros pradžioje tokių pacientų turėsime nemažą srautą. Tam ruošiamės.

Ar COVID-19 persirgę lietuviai vis dažniau kreipiasi į psichiatrus ar kitus psichinės sveikatos srities specialistus? „Taip. Mes, lyginant su kitomis šalimis, dar labai didelio srauto neturime. Tarkim, Didžioji Britanija jau turi specializuotas pokovidines klinikas. Mes dar nejaučiame masinio srauto, tačiau pavienių pacientų jau tikrai turime. Jie iki susirgimo COVID-19 neturėjo jokių nusiskundimų dėl psichinės sveikatos, tačiau persirgę šia liga jie po kelių mėnesių patenka pas mus, nes nebegali gyventi savo įprasto gyvenimo. Kaip minėjau, dėl to, kad nebegali dirbti, dėl pažintinių funkcijų ir atminties sutrikimų ir labai dažnai dėl depresijos“, – aiškino medikas.

„Žinant, kad susirgimų pikas buvo gruodžio mėnesį, manome, kad vasaros pradžioje tokių pacientų turėsime nemažą srautą. Tam ruošiamės“, – sakė M. Marcinkevičius.

Portalas jau skelbė, kad COVID-19 išbalansuoja organizmą, sukelia neurologinius sutrikimus. Mokslininkai šią infekciją prilygino Trojos arkliui.

Daugiau informacijos – vaizdo įraše: