Pasak jos, Lietuva nuo Vakarų šalių skiriasi tuo, kad neturime valstybiniu lygmeniu sukurtos sisteminės pagalbos krizinį nėštumą patiriančiai moteriai ir jos artimiesiems.

„Labai svarbu kurti valstybiniu lygmeniu kompleksinės pagalbos sistemą siekiant suteikti pagalbą tiek nėščioms moterims, tiek pagimdžiusioms moterims, tiek prenatalines netektis, persileidimus ar nėštumo nutraukimus patyrusioms moterims. Ypač jų šeimoms, nes krizinis nėštumas ar abortas paliečia tikrai ne vien moterį, bet ir daugiau artimų žmonių. Labai norėčiau, kad sukurta sistema, kuri veiktų Lietuvoje, apsaugotų moteris nuo kitų žmonių spaudimo daryti abortą, kad moteris turėtų šiek tiek laiko, kad ji galėtų sulaukti pagalbos, kad ji būtų informuota apie esančią pagalbą“, – Seime vykusioje konferencijoje, skirtoje krizinio nėštumo problemoms, sakė G. Širvinskienė.

Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas tyrimas atskleidė  kad 64 procentai abortą pasidariusių moterų patyrė aplinkinių spaudimą nutraukti gyvybę, o 54 proc. moterų nesijautė užtikrintos dėl priimamo sprendimo.

„Vadinasi, jos patiria spaudimą. Tai nėra lengvai priimamas sprendimas, yra daug jausmų, daug dvejonių ir kartais net iki paskutinio momento dvejojama: gimdyti ar negimdyti“, – komentavo G. Širvinskienė. 

2017 metais 14-oje šalių atliktas tyrimas parodė, kad pagrindinės priežastys, kodėl moterys rinkosi abortą, buvo socialinės-ekonominės, nenoras daugiau turėti vaikų, santykių su partneriu sunkumai.

„Matome, kad dažnu atveju tai yra išorinės priežastys, išoriniai sunkumai, kurių atveju pasiūlius moteriai pagalbą galbūt ji pati tikrai priimtų sprendimą nenutraukti nėštumo. Kaip psichologei praktikei tenka konsultuoti moteris po abortų, po persileidimo, esant kriziniam nėštumui, taip pat ir pagimdžiusias, tai tikrai yra labai akivaizdu, kad moterys patiria kitų spaudimą. Nieko moteriai nėra pasiūloma. Lietuvoje yra didelė problema, kad iš esmės nėra niekas įpareigotas paklausti moters: kokia tavo situacija?“, – sakė G. Širvinskienė.

Pasak jos, Vakarų šalys, kitaip nei Lietuva, ieško įvairių būdų, kaip sukurti filtrą, kad moteris turėtų laiko apgalvoti dėl aborto ir per tą laiką, kad jai būtų suteikta visa įmanoma pagalba.

Daugelyje šalių įstatymais yra nustatytas privalomas laukimo laikotarpis iki aborto, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Slovakijoje – dvi dienos, Vokietijoje, Vengrijoje, Airijoje, Latvijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Ispanijoje – trys dienos, Olandijoje, Belgijoje, Italijoje – penkios ir daugiau dienų.

Tyrimai rodo, kad, kitaip nei priimta manyti, krizinį nėštumą dažniausiai patiria ne labai jaunos, o brandžios moterys – tarp 30-40 metų.