Darnioje šeimos aplinkoje auga stiprios asmenybės

Psichologė sakė, kad kūdikystėje vaikas save ir mamą suvokia, kaip nedalomą vienetą. Vaikui augant, jis ima save suvokti kaip atskirą asmenybę ir mokosi imdamas pavyzdį iš kitų žmonių, pirmiausia – iš savo tėvų. Tad labai svarbu kokį tarpusavio bendravimo, pagarbos kitam, atsakomybės prisiėmimo ir kt. pavyzdį vaikas matys. Augdami ir matydami savo šeimos modelį vaikai jį perima ir dažnai atkartoja tapę suaugusiais ir sukūrę savo šeimas.

„Mergaitė ir berniukas iš tėčio mokosi tų pačių ir skirtingų dalykų. Mergaitė, augdama tėčio mylima, kiek palepinta, greičiausiai išmoks ir savo brandoje vertinti vyrus ne už agresyvumą, o už santykių darną. Įprastai, mergaitei tėtis yra riteris ir nugalėtojas. Tad dažnai mergaitės gyvenimo draugą renkasi panašų į tėtį ir jeigu jis neišmokys pagarbos aplinkiniams, nepateiks pavyzdžio, kaip gerbti šeimos narius, mylėti ir rodyti pagarbą mamai ir kitoms šeimos moterims, mergaitė savo pasirikimuose gali ir suklysti. Berniukui tėtis – pavyzdys, kaip įveikti sunkumus, pačiam suremontuoti mašinėlę. Berniukas, kartu dirbdamas ir sportuodamas su tėčiu mokosi pasitikėjimo savimi, kaip reikia elgtis skirtingose situacijose“, – teigė psichologė. 

Nuoširdūs santykiai su tėčiu lemia ir geresnius vaikų santykius su kitais žmonėmis, draugų pasirinkimą. Tėčio gerojo pavyzdžio neturėję vaikas į brandų savo gyvenimą gali neatsinešti teisingo ir mylinčio šeimos vyro, kolektyvo nario supratimo arba jam prireiks jau suaugus mokytis to, ką galėjo išmokti vaikystėje.

„Iš ilgos kelionės grįžęs tėtis vaikams parvežė lauktuvių, bet mažieji savo džiaugsmą išreiškė vienu klausimu: „Ar tu daugiau nebevažiuosi?“. Tai rodo, kad vaikams svarbiausia yra tėčio buvimas šalia“, – pavyzdį pateikė A. Svetikienė. 

Kaip dar vieną svarbų akcentą psichologė pateikia vaikų tarpusavio pokalbius.

„Įsiklausykime, vos tik vienas vaikas pasako, koks puikus jo tėtis, iš karto ir kitas vaikas ima girti savo tėtį ir teigia, kad jis irgi pats geriausias. Ir kokios liūdnos būna akutės to vaiko, kuris auga be tėčio. Jam ne pirkinių ar dovanų trūksta, jam trūksta tėčio asmenybės pilnatvės“, – sakė psichologė. 

Kai vaikas nejaučia tėčio meilės –  išsikreipia emocijos, atsiranda identiteto klausimai, atsakymų į kuriuos vaikui gali tekti ieškoti visą gyvenimą.

Būti tėčiu – atsakomybė, tobulėjimas

Pasak psichologės, darna šeimoje ir vaikų auklėjimas – nėra baigtinis procesas, jis nuolat kinta, auga kartu su šeima, įgauna kitokių spalvų, pareigų, išmokimų. 

„Tėtis išmoksta atsakingai vertinti savo vaidmenį. Per didelis griežtumas ar atlaidumas, galvojimas, kad laiko vaikams trūkumą tėtis kompensuoja pirkiniais, gali atnešti santykių šaltumą. Kai vaikas nejaučia tėčio meilės –  išsikreipia emocijos, atsiranda identiteto klausimai, atsakymų į kuriuos vaikui gali tekti ieškoti visą gyvenimą. Tad kiekvienam vaikui labai svarbu iš tėčio sulaukti palaikančio žvilgsnio, pasitikėjimo ir rūpesčio“, – sako psichologė.

Psichologė siūlo kelis patarimus, kaip būti gerais tėčiais:

Vaikai bei jų poreikiai visada turi būti svarbiausia.

Visada savo vaikams būkite pasiekiami – ypač emociškai.

Nėra tokio dydžio uždarbio, kuriuo būtų galima kompensuoti prarastus jūsų atžalų vaikystės metus, kai jūsų nebuvo kartu.

Visada būkite geru pavyzdžiu, kaip elgtis su vaikų mama ir aplinkiniais.

Drausminkite vaikus jų nepažemindami ir nepajuokdami.

Girkite ir didžiuokitės savo vaikais visada, kai jie įdeda pastangų.

Domėkitės ir žinokite, kuo gyvena jūsų vaikai. 

Net jeigu gyvenate atskirai su vaikų mama, darnus ir šiltas, nuoširdus santykis su vaikais jums turi būti svarbiausia.

Psichologė pabrėžė, kad vaikas, augantis be tėčio ar jo atstumtas patiria prieštaringų emocinių išgyvenimų, tačiau jie kur kas švelnesni, jeigu šalia yra senelis, dėdė, ar naujas mamos partneris, jautrus vaikui.