„Realus gyvenimas iš tikrųjų nėra toks paprastas – yra visokių bėdų – žmonės ir įžeidžia. Žmogus socialiniame tinkle nuo to yra apasaugotas. O ypatingai dabar, kai suvaržyti santykiai. Mes negalime išeiti, mes negalime realiai pabendrauti“, – LNK kalbėjo psichologė Laima Bulotaitė.

Anot skaitmeninės etikos centro vadovės Rasos Jauniškienės, interneto vartojimas tampa problema, kai dėl naršymo nukenčia kitos gyvenimo sritys.

„Ar tai būtų profesinė veikla, ar akademinė, ar mūsų kasdieninės ruošos darbai, jie yra apleidžiami. Ir jeigu tai tęsiasi ilgesnį laiką, ir jeigu žmogui dėl to jau kyla sunkumų, jis gali ir santykių kažkokių gal netekti ar darbo netekti, ar mokslų nepabaigti, tai tada tikrai yra problema“, – įsitikinusi pašnekovė.

Ji sako, kad probleminis naršymas priklauso ne tik nuo to, kiek laiko praleidžiame internete, o kaip jį ten leidžiame. Anot R. Jauniškienės, darbas, kūryba, bendravimas su artimaisiais arba mokymasis internete neturi jokių pasekmių ir nekelia priklausomybės nuo interneto.

„Bet tuo tarpu visa veikla, kuri yra laisvalaikis ir pramogos – žaidimai, lošimai... Probleminio interneto naudojimo terminas apima platų spektrą veiklų – ir naršymas socialiniuose tinkluose, ir pornografijos žiūrėjimas, ir tas vadinamasis ligų ieškojimas...“ – vardijo skaitmeninės etikos centro vadovė.

Psichologė patarė, kaip išsiaiškinti, ar jūs naršote per daug.

„Jeigu aplinkiniai sako arba jums atrodo, kad labai daug laiko leidžiate prie interneto, prie socialinių tinklų, tiesiog išjunkite internetą, telefoną ir pažiūrėkite, kaip jausitės. Jeigu jums po poros valandų, o gal ir greičiau kils baisus nerimas, kad neturite, kuo užsiimti, ką veikti, tai jau rodo, kad iš tikrųjų pripratote prie interneto“, – patarė psichologė.

Anot L. Bulotaitės, jei manote, kad naršote per daug, pirmiausiai reikia sąmoningai mažinti interneto naudojimą ir atskirti jį nuo realaus gyvenimo. O jei per daug naršo vaikai, tai kontroliuoti turėtų suaugę ribodami internetą ir kompensuodami tai bendravimu.