Paramos vaikams centro psichologai rekomenduoja, kaip padėti iš Ukrainos atvykusiems vaikams  ir paaugliams pasijusti geriau.

• Matote, kad vaikas/paauglys yra liūdnas, nerimauja ir bijo:

patikinkite, kad tai, kaip šiuo metu jaučiasi, yra normalu, kad nėra blogų ar gerų jausmų;

nuraminkite, kad dabar jam pavojus negresia, šalia yra žmonių, kurie juo pasirūpins;

nespauskite kalbėti ir dalintis sunkumais, tačiau pabrėžkite, kad jeigu norės, gali su jumis pasikalbėti;

jeigu norite paguosti ir nuraminti apkabinimu, pirmiausia, įsitikinkite, ar vaikui/paaugliui toks fizinis kontaktas yra priimtinas (galite jo paklausti);

mažesniems vaikams nusiraminti gali padėti minkšti žaislai, antklodės, švelnukai.

 • Pastebite, kad jaučiasi kaltas:

patikinkite, kad jis nekaltas dėl to, jog turėjo išvykti/palikti artimuosius ir augintinius;

pabrėžkite, kad ne jo kaltė, jeigu žuvo artimas žmogus.

• Kai vaikas/paauglys stipriai pyksta:

prisiminkite, kad pyktis yra natūrali reakcija, kuri dažnai kyla, susidūrus su sunkiais išgyvenimais;

leiskite išsakyti įniršį, apmaudą ir pyktį;

stenkitės būti malonus/-i ir kantrus/-i, kalbėti ramiai;

vaiko/paauglio pykčio nepriimkite asmeniškai kaip puolimo prieš jus.

 • Jeigu atrodo abejingas arba linksmas:

supraskite, kad visos reakcijos jam padeda išgyventi patirtus sunkumus ir gyventi toliau;

nesipiktinkite ir nesistebėkite tokiu elgesiu;

nekritikuokite ir negėdinkite.

 • Vaikas/paauglys klausia, kada galės grįžti namo, kur jo tėvai:

nevenkite klausimų, į kuriuos nežinote atsakymų;

atvirai pasakykite, kad nežinote, kada vaikui/paaugliui bus saugu grįžti;

netvirtinkite, kad viskas bus gerai; galima pasakyti: „Mes susitvarkysime, ieškosime išeities, ateityje bus lengviau“;

į klausimą, kur tėvai, vaikui atsakykite: „Išvyko dirbti labai svarbų darbą. Kai tik galės, susisieks su tavimi“.

• Jeigu atsisako valgyti ar prastai miega, sapnuoja košmarus:

vis priminkite, kad, jeigu nori, gali su jumis pasikalbėti;

jeigu atsisako valgyti, būkite kantrūs, paskatinkite rūpintis savo sveikata, pasakykite, kad vaikui/paaugliui reikės jėgų, būti stipriam ir pan.; pasirūpinkite mėgstamu jo maistu;

paklauskite, kas vaikui/paaugliui padėtų užmigti: raminanti muzika, pasaka, naujas žaislas, kuris jį saugotų, įjungta šviesa, atviros durys ir t.t.;

jeigu išgąsdina košmaras, nuraminkite, kad tai buvo tik sapnas.

• Kaip pranešti apie artimojo mirtį?

Jeigu mama/tėtis žuvo, šią žinią vaikui/paaugliui turėtų pranešti pats artimiausias šiuo metu žmogus (giminaitis, globėjas, mokytojas).  Tai pasakyti rekomenduojama dviem etapais:

„Turiu tau blogų žinių“.

„Tavo mama/tėtis mirė. Daugiau jos/jo nebebus“.

• Pasirūpinkite, kad vaikas/paauglys:

galėtų grįžti į kasdienes veiklas: būtų pavalgęs, išsimiegojęs, judėtų fiziškai, žaistų, mokytųsi;

palaikytų (jeigu įmanoma) ryšį su artimaisiais;

apie situaciją Ukrainoje gautų tik patikimą informaciją;

matytų kuo mažiau gąsdinančių karo vaizdų.

Pasitarkite su psichologu (nemokamai) „Tėvų linijoje“, 8 800 900 12, darbo dienomis 9-13 val. | 17-21 val., antradieniais 17-21 val. ir rusų kalba:

• kaip padėti vaikams ir paaugliams išgyventi netektį, išsiskyrimą;

• ką atsakyti į jiems kylančius klausimus apie ateitį;

• kaip reaguoti į vaikų stiprius jausmus: baimę, nerimą, pyktį ir kt.;

• kas padeda nusiraminti patiems suaugusiems ir vaikams;

• visais kitais klausimais, kylančiais dėl vaikų ir paauglių elgesio, savijautos, tarpusavio santykių.