Paramos vaikams centro psichologai rekomenduoja, kaip padėti iš Ukrainos atvykusiems vaikams ir paaugliams pasijusti geriau.
• Matote, kad vaikas/paauglys yra liūdnas, nerimauja ir bijo:
patikinkite, kad tai, kaip šiuo metu jaučiasi, yra normalu, kad nėra blogų ar gerų jausmų;
nuraminkite, kad dabar jam pavojus negresia, šalia yra žmonių, kurie juo pasirūpins;
nespauskite kalbėti ir dalintis sunkumais, tačiau pabrėžkite, kad jeigu norės, gali su jumis pasikalbėti;
jeigu norite paguosti ir nuraminti apkabinimu, pirmiausia, įsitikinkite, ar vaikui/paaugliui toks fizinis kontaktas yra priimtinas (galite jo paklausti);
mažesniems vaikams nusiraminti gali padėti minkšti žaislai, antklodės, švelnukai.
• Pastebite, kad jaučiasi kaltas:
patikinkite, kad jis nekaltas dėl to, jog turėjo išvykti/palikti artimuosius ir augintinius;
pabrėžkite, kad ne jo kaltė, jeigu žuvo artimas žmogus.
• Kai vaikas/paauglys stipriai pyksta:
prisiminkite, kad pyktis yra natūrali reakcija, kuri dažnai kyla, susidūrus su sunkiais išgyvenimais;
leiskite išsakyti įniršį, apmaudą ir pyktį;
stenkitės būti malonus/-i ir kantrus/-i, kalbėti ramiai;
vaiko/paauglio pykčio nepriimkite asmeniškai kaip puolimo prieš jus.
• Jeigu atrodo abejingas arba linksmas:
supraskite, kad visos reakcijos jam padeda išgyventi patirtus sunkumus ir gyventi toliau;
nesipiktinkite ir nesistebėkite tokiu elgesiu;
nekritikuokite ir negėdinkite.
• Vaikas/paauglys klausia, kada galės grįžti namo, kur jo tėvai:
nevenkite klausimų, į kuriuos nežinote atsakymų;
atvirai pasakykite, kad nežinote, kada vaikui/paaugliui bus saugu grįžti;
netvirtinkite, kad viskas bus gerai; galima pasakyti: „Mes susitvarkysime, ieškosime išeities, ateityje bus lengviau“;
į klausimą, kur tėvai, vaikui atsakykite: „Išvyko dirbti labai svarbų darbą. Kai tik galės, susisieks su tavimi“.
• Jeigu atsisako valgyti ar prastai miega, sapnuoja košmarus:
vis priminkite, kad, jeigu nori, gali su jumis pasikalbėti;
jeigu atsisako valgyti, būkite kantrūs, paskatinkite rūpintis savo sveikata, pasakykite, kad vaikui/paaugliui reikės jėgų, būti stipriam ir pan.; pasirūpinkite mėgstamu jo maistu;
paklauskite, kas vaikui/paaugliui padėtų užmigti: raminanti muzika, pasaka, naujas žaislas, kuris jį saugotų, įjungta šviesa, atviros durys ir t.t.;
jeigu išgąsdina košmaras, nuraminkite, kad tai buvo tik sapnas.
• Kaip pranešti apie artimojo mirtį?
Jeigu mama/tėtis žuvo, šią žinią vaikui/paaugliui turėtų pranešti pats artimiausias šiuo metu žmogus (giminaitis, globėjas, mokytojas). Tai pasakyti rekomenduojama dviem etapais:
„Turiu tau blogų žinių“.
„Tavo mama/tėtis mirė. Daugiau jos/jo nebebus“.
• Pasirūpinkite, kad vaikas/paauglys:
galėtų grįžti į kasdienes veiklas: būtų pavalgęs, išsimiegojęs, judėtų fiziškai, žaistų, mokytųsi;
palaikytų (jeigu įmanoma) ryšį su artimaisiais;
apie situaciją Ukrainoje gautų tik patikimą informaciją;
matytų kuo mažiau gąsdinančių karo vaizdų.
Pasitarkite su psichologu (nemokamai) „Tėvų linijoje“, 8 800 900 12, darbo dienomis 9-13 val. | 17-21 val., antradieniais 17-21 val. ir rusų kalba:
• kaip padėti vaikams ir paaugliams išgyventi netektį, išsiskyrimą;
• ką atsakyti į jiems kylančius klausimus apie ateitį;
• kaip reaguoti į vaikų stiprius jausmus: baimę, nerimą, pyktį ir kt.;
• kas padeda nusiraminti patiems suaugusiems ir vaikams;
• visais kitais klausimais, kylančiais dėl vaikų ir paauglių elgesio, savijautos, tarpusavio santykių.
