Nesuprato, kas darosi

"Tikiuosi, tai padės kitiems, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų, jų šeimoms ir jų draugams", – pradėdamas pasakoti savo istoriją užsimena 39-erių Ramūnas.

Lietuvos plaukimo meistras į JAV išvyko būdamas 22-ejų, gavęs stipendiją studijuoti Šv.Petro koledže Naujajame Džersyje. "Šiame koledže buvau plaukimo komandos narys ir laimėjau ne vieną apdovanojimą. Baigiau bakalaurą, sukūriau šeimą, dirbau draudimo bendrovėse klientų asistentu ir man gana neblogai sekėsi. Pareigos buvo aukštinamos", – sėkmingą gyvenimo JAV etapą prisimena pašnekovas.

"Viskas prasidėjo prieš penkerius metus – man ėmė svaigti galva, – sunerimti privertusį simptomą įvardija Ramūnas. – Vėliau prisidėjo stiprios garso haliucinacijos, psichozės (būsenos, kai asmuo iškreiptai suvokia, praranda racionalų ryšį su realybe, – red. past.)."

Tuo metu vyras nesuprato, kas vyksta, – kad tai, ką jis girdi, yra haliucinacijos, suvokė tik daug vėliau, sugrįžęs į Lietuvą ir kreipęsis pagalbos į medikus.

"Girdėjau balsus, komentarus. Būdavo – kažką pagalvoji, o kitas balsas, tarsi kitas žmogus, tai pakomentuoja. Maniau, kažkas iš šalies taip daro, greičiausiai teisėsauga, pasitelkdama naująsias technologijas, skleidžia tuos garsus, leidžia garso ar net vaizdo įrašus", – Ramūnas prisipažino labai ilgai nesupratęs, kad tai yra liga, todėl ir minčių kreiptis pagalbos į medikus jam nekilo.

Be vaistų, sergant šizofrenija, funkcionuoti kaip žmogui, galima sakyti, neįmanoma.

Manė, kad jį seka

Prasidėjus garso haliucinacijoms, psichozėms, jaunas vyras buvo atleistas iš darbo, sugriuvo ir šeimos gyvenimas – jis išsiskyrė su žmona. "Užėjus psichozėms, elgdavausi neadekvačiai. Kartais tai atsitikdavo sėdint prie vairo. Viena iš situacijų – galvojau, kad paskui mane važiuojantis automobilis mane seka. Sustojau, neleidau jam pravažiuoti – policija skyrė baudą. Trijose skirtingose situacijose policija man skyrė aštuonias baudas. Vis dėlto teisme policijos pareigūnai nepasirodė, todėl teisėjas anuliavo visus tuos baudos kvitus", – užsiminė pašnekovas.

Blogėjant situacijai, prieš penkerius metus Ramūnas sugrįžo gyventi į Lietuvą. Vis dėlto ir čia į gydytojus jis kreipėsi ne iš karto – apie girdimus garsus ir toliau niekam nepasakojo.

Tačiau 2018-ieji vilniečiui tapo lūžio metais. "Tais metais vienos psichozės metu išdaužiau ir sulaužiau mamos ir jos draugo daiktus. Mama iškvietė policiją", – prisimena pašnekovas.

Suimant vyras priešinosi, pasak jo, policijos pareigūnai panaudojo nepagrįstai daug tramdomųjų priemonių ir fizinės jėgos – vyrui lūžo  koja. "Po to įvykio susipykau su mama ir išvažiavau gyventi pas tėvą. Tačiau po kelių mėnesių dėl neprognozuojamo elgesio tapau nepageidaujamas ir ten. Išsinuomojau butą, bet vienos psichozės metu susipykau su buto nuomotoja – vėl teko išsikraustyti", – kelią iki ligoninės prisimena Ramūnas.

Ramūnas Radzevičius. 

Vaistais ligą suvaldė

Neturėdamas kur dėtis, Ramūnas sutiko su artimųjų reikalavimu gulti gydytis į ligoninės psichiatrijos skyrių. "Ligoninėje praleidau pusantro mėnesio. Tik tada prisipažinau, kad man būna garso haliucinacijos. Gydytojai diagnozavo paranoidinę šizofreniją. Nuo to laiko periodiškai lankausi pas psichiatrą, geriu išrašytus vaistus. Mano gyvenimas pasikeitė – tapo ramesnis. Susitaikiau su mama – pas ją ir gyvenu", – pasakoja vyras.

Jis palygina: kol negėrė vaistų, buvo sunku susikaupti, užsiimti protine veikla. Dabar, pasak Ramūno, haliucinacijos nuslopintos, jos tapo daug tylesnės. Vilnietis nusprendė mokytis – pernai įstojo į Vilniaus universitetą, čia valstybės finansuojamoje vietoje magistrantūros programoje studijuoja anglų kalbą. "Suvaldyta liga studijuoti netrukdo. Tiesa, gyvenimo kokybė truputį blogesnė nei iki ligos, bet gyventi, mokytis, dirbti galima. Žinoma, reikia saugoti save, nepervargti, kad liga vėl nepaūmėtų. Tačiau geriant vaistus galima gyventi gana kokybišką gyvenimą", – įsitikinęs pašnekovas.

Ramūnas jaučiasi dėkingas savo šeimai už supratingumą, gydytojams – už tai, kad jie padeda suvaldyti ligą. Neignoruoti medikų vilnietis ragina ir kitus psichikos ligonius. "Visų pirma, reikia kreiptis į gydytojus. Tada – vartoti paskirtus vaistus, ir liga bus suvaldyta. Be vaistų, sergant šizofrenija, funkcionuoti kaip žmogui, galima sakyti, neįmanoma. O žmonių, sergančių šia liga, artimiesiems ir kitiems aplinkiniams noriu pasakyti – nereikia mūsų bijoti, vengti. Reikia tik padėti", – į kiekvieną iš mūsų kreipiasi Ramūnas.