Štai kaip lietuviai malšina stresą: skaičiai kelia nerimą

Daugiau apie tai kalbėjo „Pulsetto“ klinikinių tyrimų vadovė Jūratė Jackytė-Kiršė.

– Ką dar atskleidė jūsų tyrimas?

– Pasirodo, kad netgi 28 proc. Lietuvos gyventojų įtampą patiria kasdien, o 38 proc. bent kartą per savaitę. Įdomu ir tai, kad moterys įtampą patiria dažniau negu vyrai. Įtampos priežastys būna įvairios. Tai dažniausiai yra finansinis nesaugumas, problemos šeimoje, taip pat darbas neretai irgi sukelia įtampą ir stresą kasdienybėje ar problemos su sveikata ir rūpestis savo sveikata. Taip pat klausėme, kaip žmonės malšina įtampą. Buvo labai įdomu sužinoti, kad net 40 proc. dažniau miega, renkasi sportą, aktyvų gyvenimo būdą, glosto naminius gyvūnus. Mus labiausiai neramina, kad nemaža dalis žmonių renkasi vartoti tabako gaminius, alkoholį ar raminamuosius vaistus. Tai jeigu raminamuosius vaistus paskyrė gydytojas, žinoma, reikia vartoti, kaip yra paskirta, tačiau savivaliauti ir savarankiškai rinktis tokius nusiraminimo būdus tikrai nėra sveikatai palanku ir tikrai reikėtų to visiškai vengti.

– Sakėte, kad nemaža dalis, tai kokia tiksliai dalis ir kaip reikėtų vertinti tokius rezultatus, kad žmonės renkasi taip malšinti stresą?

– Apie 12 proc. žmonių renkasi kasdien vartoti alkoholį ir tabaką. Tokia pati dalis ir raminamuosius vaistus vartoja. Pirmiausia rekomenduojame įvardinti ir ieškoti priežasčių, kas sukėlė tą įtampą, ar ji buvo tik laikina, ar jau galbūt užsitęsusi. Žinoma, labai svarbu, kaip ir nemažai žmonių daro, vaikščioti kuo daugiau miške, būti su artimaisiais, draugais, bendrauti ir kalbėtis. Taip pat, jeigu jaučiate, kad ta įtampa yra užsitęsusi, stresas jau slegia pačius, nueikite pas psichologą, pasikalbėkite, pabendraukite ir paieškokite tų būdų, kaip savo kasdienybėje jausti daugiau laimės ir mažiau įtampos.

– Kaip manote, kodėl vis dar nemaža dalis lietuvių griebiasi žalingų įpročių ir taip bando kovoti su įtampa?

– Žmonės nori greito nusiraminimo būdo ir galvoja, kad toks momentinis tabako gaminių vartojimas ar galbūt alkoholis jiems padeda momentiškai nusiraminti, tačiau ilgainiui tai gali privesti prie priklausomybių ir, žinoma, dar didesnių sveikatos sutrikimų.

– Kalbant apie stresą, įtampą, tai turbūt yra neišvengiama gyvenimo dalis, bet kaip tai apskritai veikia mūsų organizmą, veikia mus ir kada tai jau yra problema?

– Jeigu, kaip ir minėjau, trumpalaikis stresas yra, pavyzdžiui, prieš pokalbį prakaituoja delnai, įsitempia pečiai, pakyla širdies ritmas, padažnėja kvėpavimas. Tai yra normali organizmo būsena mobilizuoti, susikoncentruoti ir galvoti apie tą situaciją, ir tai trunka momentiškai – valandą, 20 minučių, 10 minučių. Jeigu ta įtampa yra nuolatinė ir pereiname į lėtinį stresą, jį jaučiame kasdien, įtampa pečiuose nesiliauja, įsitempęs žandikaulis, irzlumas, prasta nuotaika, neadekvačiai reaguojame į visiškai paprastas situacijas, tuomet jau reikėtų tikrai susiimti ir pagalvoti, kodėl tai kyla, ir ieškoti pagalbos arba ieškoti būdų, kaip atrasti tą pusiausvyrą, balansą savo kasdienybėje.