Patyčios tarp vaikų pasiekė neregėtą mastą. Specialistai pastebi, kad didžiausią pavojų kelia tai, jog šiandien tam tikros patyčių formos yra tapusios įprastomis. Auganti karta nepasitiki nei savimi, nei aplinkiniais – net 47 proc. moksleivių atrodo normalu tikrinti kitos pusės telefoną.

Patyčios iš klasės, mokyklos persikėlė į naują, pavojingesnę ir sunkiau kontroliuojamą – elektroninę erdvę. „Erdvę, kurioje patyčios plinta žaibišku greičiu, vienu „patinka“ mygtuko paspaudimu, vyksta visą parą, dažnai būna anoniminės, o mokytojai ir tėvai nežino, kaip reaguoti į susiklosčiusią situaciją“, – sako specialius mokymus paaugliams organizuojančio Moterų informacijos centro (MIC) direktorė Jūratė Šeduikienė.

Vaikų psichiatras Linas Slušnys pastebi, kad internetas – tai vieša erdvė, o septynerių metu mokinys į pirmą klasę ateina jau su naudojimosi internetu patirtimi. „Prieš dvidešimt metų mus tėvai mokė saugiai pereiti per gatvę, šiandien nuo pirmų pažinties su internetu akimirkų turime mokinti vaikus saugumo, – teigia L. Slušnys. – Vaikas sėkmingas bus tik tada, kai tėvai, mokyklos bendruomenė ir laisvalaikio socialinės grupės veiks vieningai. O jeigu tai susiję su vaiko savijauta, netgi mokykla turi teisę kištis į vaiko socialinį gyvenimą internete.“

Pasak MIC projektų vadovės Rugilės Butkevičiūtės, jaunimas socialiniuose tinkluose praleidžia daugiau nei 3-4 val. per dieną, tačiau 80 proc. moksleivių trūksta žinių apie saugumą elektroninėje erdvėje.

Šį rudenį Europoje atlikto tyrimo duomenimis, moksleiviai nesirūpina savo saugumu elektroninėje erdvėje, nors vaikai Lietuvoje vidutiniškai internetu pradeda naudotis nuo 9 m. Net 71 proc. projekte dalyvavusių moksleivių mano, kad vyrai privalo išlaikyti šeimą.