Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ vadovė Aušra Degutytė laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ paaiškino, kodėl ši liga dažnai pastebima per vėlai.
– Lėtinė inkstų liga yra tylioji, nematoma epidemija?
– Tikrai taip, ta tylioji liga yra grėsminga tuo, kad inkstų tiesiog neskauda. Apie inkstų pažeidimą, būtent pažengusią lėtinę inkstų ligą, dažniausiai žmonės sužino tiesiog atsitiktinai, kada liga būna gerokai pažengusi. Kaip sakome, pirmiau tyrimų rodikliai išaiškėja prastesni negu žmogus kažką pajaučia. Ką reiškia tylioji? Tie simptomai būna bendriniai: skauda galvą, užsitęsęs nuovargis, padidėjęs kraujospūdis. Retas žmogus, kuris tą suveda būtent su galima lėtine inkstų liga, tiesiog nurašo gyvenimo būdo pasikeitimui.
– Kaip pasikeičia žmogaus gyvenimas, kai diagnozuojama pažengusi inkstų liga?
– Jeigu kalbame apie ankstyvąją diagnostiką, anksti nustačius būtent lėtinę inkstų ligą, galima pakoreguoti mitybą, gyvenimo būdą ir atitolinti dializes, transplantacijas. Žmogus gyvena savo gyvenimą. Jeigu liga yra diagnozuojama vėliau, vėlesnėje toje inkstų pažaidos stadijoje, tai reiškia, kad žmogus gyvena ne pagal savo tikslus ir ritmus, bet jau turi prisitaikyti būtent prie ligos vedamos eigos, tyrimų, procedūrų ir taip toliau.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kiek žinau, tai koreguoja absoliučiai viską, negali kažkur toli atostogauti, nes esi priklausomas nuo gydymo įstaigos, jeigu reguliariai yra atliekama inkstų dializė.
– Taip, kada žmogus gyvena su inkstų dializės pagalba, nes nėra kito būdo jam išgyventi, tada pasikeičia jo ne tik darbas, namai, šeima. Dažnai pacientai praranda savo šeimos narius, mokslus, darbus. Gyvenimas keičiasi kardinaliai. Neskaitant to, kad žmogus jaučia ir psichologinį pablogėjimą, tai jau susiję ne tik su fiziniu jo pasikeitimu, bet ir socialinė aplinka keičiasi.
– Kokiems žmonėms tai yra aktualiausia? Ar visi turėtume pasitikrinti?
– Kam yra svarbiausia pasidaryti rekomenduojamus albuminurijos tyrimus? Poliklinikoje pas šeimos gydytoją pirmiausia turėtų kreiptis tie, kurie turi padidėjusį kraujospūdį, nustatytą diabetą, kažkokią širdies ir kraujagyslių ligą, nutukimą. Taip pat tie, pas ką šeimoje yra šių ligų atvejų, dializė, transplantacija. Šie pacientai bent vieną kartą per metus pas šeimos gydytoją turėtų pasidaryti būtent albuminurijos tyrimą.
– Ištirti milijono žmonių duomenys. Tai apskritai situacija blogesnė nei atrodė?
– Rezultatai buvo nustatyti kur kas blogesni, nei galėjome įsivaizduoti. Kaip ir kalbame visą laiką, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra susijusios būtent su diabetu, metaboliniu sindromu, taip pat su inkstų liga. Medikai, mokslininkai atliko šį tyrimą ir pamatėme, kad trečdalis pacientų jau turi tą pažengusią būtent lėtinę ligą, dėl to pradelsta ankstyvoji diagnostika gali turėti labai didelių pasekmių ateityje. Ką tai reiškia? Kiekvienas turime pasirūpinti už save, savo šeimos narius.
Kiekvienas turime pasirūpinti už save, savo šeimos narius.
– Sakėme, kad jeigu žmogus pradelsė, bus neatsiejamas gydymo įstaigų klientas. Ką žmogus jaučia, kas tai yra?
– Ką mes kalbame – tai yra nuovargis, galvos skausmas. Tai yra tokie simptomai, kur tikrai neidentifikuotum, kad tai yra inkstų liga. Bent vieną kartą per metus kam yra neramu, galėtų pasidaryti tą tyrimą. Jeigu kas norėtų mokamo tyrimo, kaina yra 3–4 eurai, tai nėra tai, ko negalime padaryti.
– Gydytojai šio tyrimo neskiria. Tai nėra privalomų tyrimų programos dalis. Ką pasakytumėte žmonėms, kurie nesikreipia profilaktiškai, nes nieko neskauda?
– Tikrai taip. Ką galime padaryti šiandien? Tai, aišku, sveikas gyvenimo būdas. Norint palaikyti sveiką gyvenimo būdą, tai reiškia vartoti mažiau druskos, sekti savo kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, nerūkyti, daugiau judėti. Tai yra tai, ką galime kiekvienas padaryti šiandien.
Naujausi komentarai