Trūko paskatos

„Spinter tyrimai“ liepą atliko reprezentatyvią Lietuvos moterų fizinio aktyvumo pokyčių brendimo laikotarpiu (11–17 m.) apklausą. Ši apklausa buvo atlikta kompanijos „Procter&Gamble“ prekės ženklo „Always“ užsakymu. Apklaustos merginos savo sprendimą sumažinti sporto intensyvumą arba nebesportuoti grindžia tuo, kad mokslas reikalavo daugiau dėmesio ir trūko paskatos likti sporte.

Asociacijos „Aktyvus jaunimas“ atstovės Kamilės Kucharskaitės teigimu, fizinis aktyvumas yra būtinas visais gyvenimo etapais, nes žmogaus kūnas fiziologiškai yra sutvertas judėti kasdien, tai turi įtakos jo emocinei sveikatai ir pasitikėjimui savimi.

„Fizinė veikla yra naudinga ne tik mūsų raumenims, sąnariams ar kaulams, bet turi didelę įtaką ir mūsų emocinei sveikatai. Pasivaikščiojus gamtoje ar atlikus intensyvią treniruotę mūsų smegenys išskiria medžiagas, tokias kaip endorfinas ir serotoninas, kurios padeda palaikyti gerą nuotaiką, mažina nerimo ir streso kiekį organizme, o tai teigiamai veikia mūsų emocijas“, – dalijasi K. Kucharskaitė.

Gerėja fizinis pasirengimas

Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė (57 proc.) merginų, sportavusių brendimo laikotarpiu, teigia, kad aktyvus gyvenimo būdas pagerino jų fizinį pasirengimą. Taip pat 1 iš 3 (37 proc.) atskleidė, kad sportas padidino jų pasitikėjimą savimi. Respondentės įžvelgė ir gebėjimo susidoroti su stresu pokytį (27 proc.).

Beveik penktadalis respondenčių (19 proc.) patvirtino, kad sportas brendimo laikotarpiu joms padėjo užmegzti puikias draugystes. Apklaustųjų nuomone, judėjimo teikiamos naudos turi įtakos ne tik asmeninio, bet ir profesinio gyvenimo kelyje – pagerėja komandinio darbo ir lyderystės įgūdžiai. Beveik kas dešimta (9 proc.) nurodo ir didesnę akademinę, darbo sėkmę. Šias sporto teikiamas naudas patvirtina ir „Aktyvaus jaunimo“ atstovė.

„Palaikyti fizinį aktyvumą ne tik suaugus, bet ir paauglystėje – ypač svarbu, nes būtent tuo metu tiek kūnas, tiek smegenys ir emocinė sveikata išgyvena intensyviausią brandos laikotarpį, o fizinė veikla tam labai padeda. Taip pat nemažai paauglių patiria augimo šuolių, kurių metu kaulai auga greičiau nei raumenys ar sausgyslės, tačiau ilgai sėdint ir mažai judant vieni raumenys stiprėja, o kiti silpnėja. Taigi, norint išvengti sveikatos problemų sportas – geriausias vaistas, – teigia K. Kucharskaitė. – Taip pat aktyvios veiklos padeda užmegzti naujas pažintis, surasti bendraminčių, su kuriais norisi užsiimti ta pačia veikla. Atradę mėgstamą sportą, paaugliai jaučiasi tapę bendruomenės dalimi. Tai gerina jų pasitikėjimą savimi, suteikia motyvacijos siekti bendrų tikslų. Dažnai sporte įgytus įgūdžius ir patirtis galima pritaikyti ir tolimesniuose gyvenimo etapuose. Pavyzdžiui, itin svarbus yra gebėjimas dirbti komandoje, streso valdymas, tai – savybės, kurios reikalingos kiekviename darbe.“

Trečdalis niekada nesportavo

Fizinio aktyvumo pokyčių brendimo laikotarpiu tyrimas atskleidė, kad trečdalis apklaustųjų niekada nesportavo. Pastebima, kad aktyvus gyvenimo būdas Lietuvoje dar nėra laikomas būtinybe.

„Esame pastebėję, kad iki šiol yra ganėtinai sunku jaunus žmones pritraukti į fizines veiklas. Nepaisant to, mūsų projektuose dalyvavę jauni asmenys paliko teigiamus atsiliepimus ir rodė norą prisijungti dar kartą – tai atskleidžia, kad sunkiausias žingsnis kartais yra tiesiog pradėti“, – pasakoja K. Kucharskaitė.

Nustojusios sportuoti arba sumažinusios sporto intensyvumą brendimo laikotarpiu respondentės savo sprendimą grindžia tuo, kad mokslas reikalavo daugiau dėmesio ir trūko paskatinimo likti sporte. Po 19 proc. apklaustųjų įvardija norą praleisti daugiau laiko su draugais ir nepakankamą savivertę. 18 proc. – nepasitikėjimą dėl kūno pokyčių.

Asociacija „Aktyvus jaunimas“ skatina paaugles rinktis aktyvų gyvenimo būdą, sportuoti, rūpintis savo fizine ir emocine sveikata, o tuo pačiu ir didinti savivertę.