Nauja prekė ar paslauga? Įsigyti ar ne – nemažą įtaką daro ir tai, ką matome socialiniuose tinkluose, girdime iš nuomonės formuotojų.
„Manau, kad šitos įtakos neišvengsime“, – sakė praeivis.
Yra atvejų, kai nuomonės formuotojai pataria, kaip panaikinti nuovargį, pagerinti sveikatą, kokias procedūras atlikti. Žmonės prisipažįsta – ne kartą pirko tai, ką nuomonės formuotojas išgyrė.
„Taip, masažas buvo ir vandenuko su skoniais“, – pasakojo vyras.
„Seku tokius, kurie man rezonuoja, kažkuo panašūs į mane, ir skamba taip, lyg draugas pasidalintų patarimu, kas jam suveikė. Yra sveikatingumo trendas ir influenceriai apie tai kalba“, – teigė moteris.
„Mus labiausiai gąsdina tai, kad žmonės dirba, auklėja kitus ne savo kompetencijos ribose“, – pabrėžė šeimos gydytoja Rasa Isevičienė.
Kartais vaizdo įrašai transliuojami tiesiai iš klinikų. Institucijos primena ir perspėja – taip reklamuoti paslaugas, sėdint paciento kėdėje, jau yra pažeidimas. Tačiau pasirodo, kad dar ne visi nuomonės formuotojai apie tokias taisykles žino.
„Kai kurie naujesni, jaunesni šiame lauke nustemba“, – sakė Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė Goda Aleksaitė.
„Jeigu vadinamasis influenceris pats rodo ir pasakoja, kaip jis atėjo, kaip jam atliko procedūrą ir kaip patiko – tokia komunikacija draudžiama. Net jei jis nesėdi kėdėje, bet pasakoja, kad naudojosi paslauga, jis jau yra pacientas toje reklamoje“, – aiškino kontoros „WALLESS“ advokatė Erika Žigutė.
Sveikata – jautri tema. Tačiau realybė tokia: nuomonės formuotojas pasiima pinigus, o sekėjas keliauja pirkti ir naudotis paslauga.
„Dažniausiai pacientai sako – aš ateinu prisipažinti“, – pasakojo R. Isevičienė.
„Populiaru tai, ką šiandien matome – lašelinės dalijamos ir vartojamos tarsi energetinis gėrimas. Tai, ką matome, kaip nuomonės formuotojai demonstruoja reklamą, deja, bet pažeidimų yra“, – teigė G. Aleksaitė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Influenceriai nėra profesionalai, jų veikla orientuota į naudą ir pinigus, todėl jų tikslas nėra atitiktis taisyklėms. Tai turėtų būti bendrovių atsakomybė, susijusi ir su reputacija, ir tam tikrais atvejais su žala vartotojams. Sakyčiau, kad atsakomybė turėtų būti labiau bendrovių pusėje“, – pasakojo E. Žigutė.
Tačiau kaip visa tai suvaldyti? Ar institucijos stebi, ar yra saugiklių?
„Yra daugybė kanalų, ir, manau, institucijoms yra didelis iššūkis visa tai sukontroliuoti“, – sakė E. Žigutė.
„Įrankių yra mažoka stebėti ir žiūrėti. Tam tikrų skaitmeninių įrankių mes ieškome ir kuriame“, – pripažino G. Aleksaitė.
„Mes, kaip medikai, labai pasigendame kontrolės“, – sakė R. Isevičienė.
Pasak specialistų, trūksta ir žmonių, galinčių tai prižiūrėti. Be to, viena iš platformų beveik netikrinama.
„Kita mūsų problema – Kinijos platforma. Valstybės institucijoms yra rekomendacija – nėra saugu stebėti „TikTok“. Įmonės ir nuomonės formuotojai šioje platformoje apeina įstatymą“, – teigė G. Aleksaitė.
Su nuomonės formuotojais dirbantys specialistai sako, kad kartais kaltas nežinojimas. Tačiau prisideda ir pilkoji zona – taisyklės ne visada aiškios net agentūroms.
„Nėra aiškios tokios paslaugų klasifikacijos. Aišku, kad negalime reklamuoti odontologijos ar injekcijų, kurias gali atlikti tik gydytojas. Bet kai kalbame apie masažus ar depiliaciją, mums net nėra aišku, kur kreiptis ir ką galima reklamuoti, o ko – ne“, – sakė „Influenceriai.lt“ agentūros vadovė Laura Aleksandravičė.
Ir priduriama – atsakomybės kamuolys dažniau atsiduria verslo pusėje.
„Kartais stebime, kad jie kreipiasi ir bando juos, švelniai tariant, apgauti – sako, kad viskas bus gerai, o jei bus bauda, mes ją sumokėsime“, – pasakojo L. Aleksandravičė.
Dėl peršamų ir neva gydančių maisto papildų socialiniuose tinkluose informaciją renka Maisto ir veterinarijos tarnyba.
„Pernai gavome apie 70 pranešimų iš vartotojų. Jeigu girdime ir matome, kad maisto papildas reklamuojamas kaip galintis, pavyzdžiui, išgydyti grybelį – tai jau yra pažeidimas“, – aiškino tarnybos atstovė Aistė Prielgauskaitė.
Svarbu ir tai, kad atsakomybė tenka ne tik nuomonės formuotojui, bet ir verslui.
„Baudos gali siekti iki 20–30 tūkst. eurų“, – sakė G. Aleksaitė.
Tiesa, iki šiol vartotojų teisės nė vieno nuomonės formuotojo finansiškai taip ir nėra sudrausminusios – kol kas buvo išdalinti tik įspėjimai.
Naujausi komentarai