Nors vasara baigėsi ir paplūdimių sezonas Lietuvoje jau uždarytas, tačiau artėjantis šaltasis  metų laikas visai nereiškia, kad turėtume atsipalaiduoti ir leisti sau priaugti keletą papildomų kilogramų. Netikėkite mitais, jog galite paslėpti juos po megztiniais ar kailiniais. Tie saldūs pyragaičiai vakarais begėdiškai atskleidžia visas valios trūkumo kortas.

Taigi, kur kas lengviau užbėgti įvykiams už akių ir nepriaugti tų kelių, visai nereikalingų, kilogramų. Be to, gera žinia ta, kad žiema ir šaltis yra geras lieknėjimo sąjungininkas ir mesti svorį šaltuoju metų laiku gali būti lengviau nei vasarą. Ypač, kai per dieną nesudėtingai įmanoma sudeginti net iki 3000 kalorijų.

Kas kaltas dėl priaugto svorio

Svorio didėjimas šaltuoju metų laiku labiausiai priklauso nuo pačio žmogaus. Kaip sveikatos portalui „WebMD“ teigia mokslininkė Lawrence J. Cheskin, tyrimai rodo, kad žiemos metu vidutiniškai priaugama nuo 2 kg iki 3 kg. Viena didžiausių problemų – šių kilogramų vėliau nėra atsikratoma, ir kaupdamiesi metų metus galiausiai jie sukelia nutukimo problemas. Galima spėti, kad dėl to labiausiai kalta suprastėjusi nuotaika ir sezoninė depresija, tačiau pasirodo viskas ne taip paprasta.

L. J. Cheskin pažymi, jog šaltis, tamsa ir bloga nuotaika nėra esminė priežastis, kodėl žiemą esame linkę dažniau persivalgyti, nei, pavyzdžiui, vasarą. Netgi atvirkščiai: žmonės turintys polinkį į depresiją lygiai taip pat gali valgyti per mažai ar per daug. Didžioji dalis mūsų papildomus kilogramus priauga dėl vienos elementarios tiesos – žiemą mažai sportuojame ir judame.

Geriausias metas lieknėti?

Įprasta manyti, jog vasara – idealus metas lieknėti, tačiau taip yra ne dėl pačios vasaros ar šilumos. Būtent šiluma, lėtina medžiagų apykaitą, dėl ko dažniausiai svoris yra priaugamas. Vasara lieknėjame, nes tiesiog daugiau laiko praleidžiame gryname ore, daugiau judame ir sportuojame. Tačiau tą patį ir dar efektyvesnį rezultatą galima pasiekti žiemą, nes žemesnė oro temperatūra spartina medžiagų apykaitą bei skatina organizmą intensyviau deginti kalorijas tam, kad sušiltų. Vien šalčio jausmas verčia mus per valandą sudeginti vidutiniškai 400 kalorijų, – teigiama „American Council on Exercise” pranešime spaudai. Kita vertus, kas norėtų vien stovėti šaltyje ir laukti, kol kūnas degins kalorijas.

Kur kas geresnių lieknėjimo rezultatų galima pasiekti suderinus žiemą ir sportą lauke. Slidinėjant galima sudeginti net iki 3000 kalorijų. Nors žiemos sporto pasirinkimas nėra toks platus kaip vasaros, tačiau vis dėlto rinktis yra iš ko. Galite išbandyti pačiūžas, ledo ritulį, bėgiojimą ar kalnų slidinėjimą. Tiesa, pastarasis turi daugiausiai privalumų tiek norintiems sulieknėti, tiek pagerinti sveikatą. Nors kalorijos dega užsiimant bet kokiu sportu, tačiau kalnų slidinėjimas yra kiek kitoks. Viena iš priežasčių ta, kad žmogaus kūnas slidinėjant stengiasi išlaikyti balansą, todėl nuolat dirba daug raumenų grupių, o kuo daugiau jų dirba – tuo efektyviau dega kūno riebalai. Kaip nurodo Harvardo medicinos mokykla, slidinėdamas kalnuose vidutinio sudėjimo žmogus per pusvalandį vidutiniškai sudegina 223 kalorijas. Norint sudeginti tokį pat kiekį kalorijų jums reikėtų valandą bėgti 8 km/h greičiu arba valandą šokinėti su virvute.

Dar viena priežastis, kodėl kalnų slidinėjimas skatina kalorijų deginimą yra, jau anksčiau minėta, žema oro temperatūra. Kai kurie sporto ekspertai sako, kad dėl jos bei intensyvaus daugelio raumenų grupių darbo, per dieną slidinėjant galima sudeginti net iki 3000 kalorijų! Tačiau ne vien jos yra svarbios.

Būdas išvengti blogos nuotaikos

Sportas žiemą gerina ne tik figūrą, bet ir turi didelės reikšmės bendrai organizmo sveikatai.  Kaip rašoma žurnale „Sports medicine“, kalnų slidinėjimas – tai tiek aerobinė,  tiek anaerobinė veikla. Ji ne tik skatina kalorijų deginimą, bet ir ugdo ištvermę, lankstumą ir lavina pusiausvyrą bei koordinaciją.

Slidinėjimo metu į kraują išsiskiriantys endorfinai ir adrenalinas pakelia nuotaiką, gerina bendrą savijautą bei pasitenkinimo savimi jausmą.