Meningokokinė infekcija uostamiestyje dažniau atakuoja mažus vaikus ir studentus. Prasidėjus rudeniui specialistai pataria neprarasti budrumo ir saugotis šios oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos.

Susirgo maža mergaitė

Šių metų rugsėjį Klaipėdoje buvo užregistruotas meningokokinės infekcijos atvejis. Ja susirgo 1,5 metų mergaitė.

Mažajai klaipėdietei liga prasidėjo ūmiai, temperatūra pakilo iki 40 laipsnių karščio, atsirado smulkus bėrimas galūnėse. Sunkios būklės mažametė buvo gydoma Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

Kaip sakė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Rūta Ščerbavičienė, šiemet tai buvo jau ketvirtasis šios klastingos ligos atvejis uostamiestyje.

Kiek anksčiau meningokokinė infekcija buvo nustatyta dviem 21 metų studentams – merginai ir vaikinui. Pavasarį ši liga buvo pakirtusi aštuonerių metų mergaitę. Visi susirgusieji pasveiko.

Dažniau puola rudenį

R.Ščerbavičienė pastebi, kad ši liga atakuoja arba mažus vaikus, arba studentus. Infekcija užklumpa nusilpus organizmo apsaugai.

Remdamasi pastarųjų kelerių metų statistika specialistė atkreipė dėmesį, kad klaipėdiečius meningokokinė infekcija dažniau puola rugsėjo–spalio ir balandžio mėnesiais.

Pastaruosius kelerius metus uostamiestyje pavyko išvengti mirčių nuo meningokokinės infekcijos.

Paskutinieji mirties atvejai Klaipėdoje užfiksuoti prieš trejus metus. Tuomet infekcija pasiglemžė dviejų žmonių gyvybes – suaugusiojo ir vaiko. Analogiška situacija buvo ir 2008-aisiais.

Prieš kelerius metus mirusių kūdikių gyvybes infekcija pasiglemžė būtent rugsėjį.

Pavojų kelia nešiotojai

Specialistė priminė, kad meningokokinė infekcija yra ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis kraujo užkrėtimas ir pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas).

Paprastai susirgimai meningokokine infekcija dažnesni šaltuoju metų laiku. Daugiausia serga vaikai iki 5 metų. Tačiau užsikrėsti rizikuoja ir vyresni žmonės, kurių imunitetas susilpnėjęs.

Infekcijos šaltinis – žmogus, sergantis įvairiomis ligos formomis, arba sveikas bakterijų nešiotojas. Didžiausią pavojų kelia sveiki bakterijų nešiotojai arba sergantieji labai lengvomis ligos formomis. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių.

Meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu. Į aplinką meningokokai išsiskiria su smulkiausiais seilių lašeliais. Imlūs žmonės artimo sąlyčio metu užsikrečia per kvėpavimo takus.

Nuo užsikrėtimo iki ligos pradžios gali praeiti nuo vienos iki 10 dienų. Dažniausiai inkubacinis periodas trunka keturias dienas.

Būdinga ūmi pradžia

R.Ščerbavičienė atkreipia dėmesį, kad meningokokinė infekcija gali pasireikšti įvairiai, tačiau visoms formoms būdinga ūmi pradžia, karščiavimas bei bendrosios intoksikacijos požymiai.

Ligos pradžioje temperatūra pakyla iki 38–40 laipsnių, atsiranda galvos, raumenų skausmai, kaklo raumenų stingimas, pykinimas, vėmimas.

Būdingas meningokokemijos požymis – šlaunų, sėdmenų, blauzdų, liemens bėrimas. Tai vienas iš požymių, kad ligoniui reikalinga skubi pagalba. Kuo būklė sunkesnė, tuo bėrimas gausesnis.

Ligą sukeliantys meningokokai yra labai neatsparūs aplinkoje iki 10 laipsnių šilumos. Esant tokiai temperatūrai jie žūsta per dvi valandas, o 50 laipsnių karštyje – per 5 minutes. Tiesioginiai saulės spinduliai juos užmuša per 2–6 valandas.