Lemia pajamų lygis

Prestižiniame medicinos žurnale "The Lancet" pateikti išanalizuoti duomenys apie beveik 4 tūkst. su įgimtomis anomalijomis gimusių naujagimių iš 264 pasaulio ligoninių. Tyrimas atskleidė, kad kūdikių, gimusių su virškinimo sistemos organų anomalijomis, tikimybė mirti aukšto pajamų lygio šalyse yra 1 iš 20, vidutinio – 1 iš 5, o mažo – 2 iš 5.

Pavyzdžiui, kūdikio, gimusio su gastrošize (per pilvo sieną iškritusios žarnos defektu – kai išorinė vaiko pilvo siena yra nesusiformavusi ir žarnynas formuojasi išorėje), mirties rizika yra labiausiai paveikta šalies ekonomikos išsivystymo lygio. Žemo pajamų lygio šalyse miršta apie 90 proc. šią anomaliją turinčių kūdikių, ir tik 1 proc. – aukšto pajamų lygio šalyse. Gimę šalyse, pasiekusiose aukštą pragyvenimo lygį, beveik visi kūdikiai su gastrošize yra išgydomi ir gyvena visavertį gyvenimą.

Lietuva tyrime pagal ekonominius rodiklius priskirta prie aukšto pajamų lygio šalių.

Be operacijos neišgydoma

Tyrime dalyvavo Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro mokslininkai. Šių klinikų gydytojai vaikų chirurgai turi didelę patirtį Baltijos šalyse gydant pacientus su įgimtomis diafragmos išvaržomis, stemplės atrezija. Kasmet Vaikų ligoninėje dėl įvairių įgimtų ligų operuojami apie 75 naujagimiai. "Tai, kad mūsų šalyje gydomi vaikai turi geras galimybes išgyventi, mus skatina judėti į priekį, stengiantis užtikrinti mūsų pacientams kuo geresnę gyvenimo kokybę. Tam taikome naujus, pažangius gydymo būdus, nuolat stebime ir aptariame retomis įgimtomis ligomis sergančių vaikų būklę", – sako Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vadovas profesorius Gilvydas Verkauskas,

Pasigenda: G.Verkausko teigimu, norint ir toliau užtikrinti visavertį naujagimių su įgimtomis anomalijomis skubų ir ilgalaikį gydymą, jų chirurgijai turi būti skiriama daugiau dėmesio nacionalinėje ir tarptautinėje vaikų sveikatos politikoje. Santaros klinikų nuotr.

2013 m. Santaros klinikų Vaikų ligoninėje atlikta pirmoji Lietuvoje įgimtos diafragmos išvaržos torakoskopinė plastika. 2014 m. – pirmoji stemplės atrezijos plastika mažai invazyviu būdu. Remiantis naujausiais duomenimis, šis metodas sumažina stemplės bužavimo procedūrų, kurias reikia atlikti su anestezija, skaičių. Nuo 2019 m. taikomas itin pažangus mažai invazyvus ilgo tarpo stemplės atrezijos chirurginis gydymas.

Įgimtos anomalijos yra penkta pagrindinė vaikų iki penkerių metų mirties priežastis pasaulyje, dauguma vaikų miršta naujagimystės laikotarpiu. Dėl įgimtų žarnyno anomalijų yra ypač didelė mirties rizika žemo ir vidutinio pajamų lygio šalyse, nes šios anomalijos be staigaus chirurginio įsikišimo iškart vaikui gimus yra neišgydomos.

Svarbi nėščiųjų diagnostika

Aukšto pajamų lygio šalyse dauguma nėščiųjų tiriamos ultragarsu, siekiant nustatyti įgimtas anomalijas. Jas aptikus, moteriai suteikiama galimybė gimdyti ligoninėje su aukšto lygio chirurgine priežiūra, kad tik gimusiam vaikui būtų suteikta visa reikiama pagalba. Žemo ir vidutinio pajamų lygio šalyse naujagimiai su įgimtomis anomalijomis į specializuotus vaikų chirurgijos centrus atvyksta vėlai ir prastos klinikinės būklės. Tyrime atskleidžiama, kad naujagimiai, kurie patenka į chirurgų rankas užsikrėtę infekcija, turi dar didesnę tikimybę mirti.

Tyrėjai daro išvadas, kad įgimtų anomalijų išgyvenamumo rodikliai žemo ir vidutinio pajamų lygio šalyse pagerėtų, jei būtų priimti atitinkami sprendimai: būtų gerinama besilaukiančiųjų diagnostika ir gimdymas ligoninėse, turinčiose vaikų chirurgijos paslaugas, taip pat chirurginė kūdikių priežiūra rajonų ligoninėse, t.y. su galimybe saugiai ir greitai perkelti pacientus į vaikų chirurgijos centrą, taip pat būtų gerinama kūdikių priežiūra prieš ir po operacijos vaikų chirurgijos centruose.

Svarbi naujagimių chirurgija

Lietuvoje dėl bendradarbiaujančių įvairių disciplinų (akušerių ginekologų, neonatologų, anesteziologų, vaikų chirurgų, genetikų ir kt.) komandų naujagimiams su įgimtomis anomalijomis suteikiamos pagalbos galimybės neatsilieka nuo geriausių Europos centrų, tačiau, norint ir toliau užtikrinti visavertį šių pacientų skubų ir ilgalaikį gydymą, reikia ir toliau lygiuotis į vakarus, o ne žemo ekonominio išsivystymo šalis. Naujagimių ir kūdikių chirurgijai turi būti skiriama daugiau dėmesio nacionalinėje ir tarptautinėje vaikų sveikatos politikoje, taip pat turi būti sukuriamos palankios sąlygos vaikų chirurgijoje taikyti pažangiausias pasaulio medicinos technologijas bei skiriamas ypatingas dėmesys vaikų chirurgų kvalifikacijai kelti, pabrėžia G.Verkauskas.