Kaip išsaugoti sveikus plaukus? Apie tai – pokalbis su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos gydytoja dermatovenerologe Genovaite Lapinskaite.

– Visi nori vešlių, žvilgančių plaukų. Tokie puošia, prie veido priderinta šukuosena slepia jo netobulumus. Ką daryti, kad plaukai būtų gražūs?

– Kosmetikos pramonė siūlo daugybę priemonių, padedančių pačius silpniausius plaukus paversti vešliais, žvilgančiais, suteikti jiems bet kokią spalvą ar net kelias iš karto. Tačiau svarbiausia, kad plaukai būtų sveiki.

Plaukas yra odos darinys, turįs gyvąją dalį – šaknį, apsuptą makšties, ir stiebą virš odos. Plaukas yra lyg pasodintas ant spenelio, per kurį plauko matrica maitinasi ir gauna nervinius impulsus, kad plaukas iš čia pradėtų augti ir gyvuotų keletą metų. Po to nustotų augęs ir iškristų.

– Tai yra normalu? Plaukų slinkimas visada kelia nerimą.

– Natūraliai slenkantys plaukai mums beveik nepastebimai lieka šukose šukuojantis. Iškritusiojo vietoje išdygsta naujas plaukas ir auga vidutiniu greičiu – per mėnesį pailgėja vienu centimetru. Ant žmogaus galvos auga apie 100 tūkst. plaukų. Jų atsinaujinimas arba kaita yra būtina, tačiau tai turi vykti nepastebimai ir nuo metų laiko, kaip gyvūnams, nepriklauso.

Normalus plauko amžius yra maždaug penkeri metai, bet gali būti ir individualių nukrypimų. Nustojęs augti plaukas pereina į ramybės fazę, kuri trunka 2–3 mėnesius. Per tą laiką po plauku susiformuoja jaunas naujas įpėdinis ir išdygsta.

Nuolat keičiasi apie dešimt procentų plaukų. Per dieną, be baimės nuplikti, jų gali iškristi šimtas ir net daugiau. Kai kalbama apie plauko sveikatą, turima galvoje gyvoji plauko dalis, esanti odoje.

– Kas lemia plauko sveikatą?

– Plauko storį, tiesumą, spalvą nulemia paveldėtos ir įgimtos savybės. Žmogaus sveikatai plaukai nėra reikšmingi, tačiau gausus jų slinkimas gali būti ligos požymis.

Fiziologinis plaukų slinkimas nėra pavojingas. Jis būdingas mažiems vaikams, kai visi plaukai pereina į ramybės fazę ir iškrenta, bet po to plaukų pasikeitimo ciklai įgyja normalų ritmą ir problema išnyksta.

Suaugusiems žmonėms plaukai gali pradėti slinkti po gimdymo, patyrus stresą, traumą, po operacijos, dėl karščiavimo ir panašių sveikatos pokyčių. To nereikia išsigąsti, tai yra laikina, plaukai vėl atauga. Net ir visiškai nuplikus po vėžio gydymo cheminiais preparatais, plaukai atauga nė kiek ne menkesni, nei buvę. Iš infekcinių ligų plaukų slinkimą sukelia sifilis. Ligą išgydžius, plaukai atauga.

Plaukų slinkimas dėl badavimo, medžiagų apykaitos sutrikimų, endokrininių ir onkologinių ligų, geležies stokos yra kurios nors šių ligų simptomas ir jį sustabdyti gali sveikatos sutrikimo išgydymas.

– Tačiau būna, kad plaukai nebeatauga ir žmonės lieka pliki?

– Pasitaiko, kad plaukuotoje galvos dalyje staiga išplinka odos plotai, o juose nėra nei pleiskanų, nei kokių nors bėrimų. Tokio židininio išplikimo priežastys nežinomos. Dažniausiai plaukai vėl atauga ir nebeslenka. Tai pasikartoti gali, kai plinkama ankstyvoje paauglystėje. Sunkios išplitusio išplikimo formos laikomos odos autoimunine liga, laimei, nepersiduodančia į kitus žmogaus organus. Galvos traumos vaikystėje gali paskatinti židininį plikimą.

Yra ir kita nuplikimo priežastis. Tai androgenetinis plaukų slinkimas. Dėl savo paplitimo, ypač tarp 50–60 metų ir vyresnių vyrų, tebėra globalinė problema. Šį plikimą gali paskatinti depresija, jam būdingas plauko šaknies su visu maišeliu surandėjimas. Tai yra negrįžtamas procesas, mokslininkų bandymai jį sustabdyti kol kas yra nesėkmingi. Moterims ši problema gali likti po gimdymo.

– Ir vis dėlto norėtųsi išsaugoti plaukus. Ką patartumėte?

– Jei plaukų slinkimas nėra sunkios ligos požymis, juos galima stiprinti šampūnais, masažais, kaukėmis. Masažas gali būti veiksmingesnis už įvairias plovimo priemones. Metaliniai šepečiai plaukams tikrai nekenkia, nebent tokie, kurie mechaniškai žeistų plauką, jo žievelę.

Plaukams kenkia ultravioletiniai spinduliai, džiovinimas karštu oru, viskas, kas gali padaryti plauką trapų, dėl to jis lūžta.