„JAV laikinai sustabdė skiepijimą „Johnson & Johnson“ vakcina nuo COVID-19, kol tiriamas ryšys tarp šių skiepų ir retų kraujo krešulių susidarymo. Šešiems iš 6,8 milijono paskiepytų šia vakcina – visoms 18–48 metų moterims – šis sutrikimas pasireiškė maždaug per dvi savaites nuo vakcinacijos. Viena moteris mirė, o antroji buvo hospitalizuota sunkios būklės. Neaišku, kiek „Johnson & Johnson“ vakcina yra susijusi su šiais atvejais, jei apskritai yra susijusi. Kol tai išsiaiškins, JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) ir Ligų kontrolės centrai (CDC) rekomendavo vakcinos naudojimo pauzę“, – socialiniame tinkle rašė S. Čaplinskas.

Feisbuko nuotr.

Pasak profesoriaus, kasdien tūkstančiams žmonių dėl daugybės skirtingų priežasčių susidaro kraujo krešuliai. „Tai, kad vos per šešias savaites po vakcinos naudojimo buvo nustatytas galimas 1:>1 000 000 nepageidaujamas reiškinys rodo, kokia tvirta yra vakcinų saugumo stebėjimo sistema“, – mintimis dalijosi profesorius.

„Neužmirškime, kad viską lemia kontekstas. Nieko negalima suprasti atskirai nuo konteksto, kuris įprasmina dalykus, įskaitant informaciją. Antroje iliustracijoje pateikiamas labai geras kraujo krešulių rizikos palyginimas po „AstraZeneca“ COVID-19 vakcinos su kontraceptikais, rūkymu ir sergant COVID-19 liga“, – teigė profesorius.

Feisbuko nuotr.

Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paskelbė, kad skiepijimas „Johnson & Johnson“ vakcina Lietuvoje kol kas nebus pradėtas. „Mus pasiekė oficialus prašymas iš gamintojo, kad kol kas šią vakciną laikytume centriniame sandėlyje. Artimiausiomis dienomis būsime informuoti dėl tolimesnio vakcinos naudojimo“, – spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio sakė ministras.

„Mūsų sprendimai dabar nėra susiję nei su Europos vaistų agentūros, nei su Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos kažkokiais sprendimais. Tiesiog mes turime paties gamintojo prašymą“, – pridūrė jis.

Anot ministro, Lietuva neturėjo „kažkokių sprendimų ar planų nevakcinuoti šita vakcina“. Be to, preparatu planuota skiepyti diplomatus, kitus keliaujančius į užsienį asmenis.

Lietuvą antradienį pasiekė pirmosios 4,8 tūkst. dozių JAV kompanijos „Johnson & Johnson“ vakcinos nuo COVID-19.

Tačiau tą pačią dieną Jungtinių Amerikos Valstijų aukšto rango sveikatos apsaugos pareigūnai rekomendavo šalyje sustabdyti skiepijimą „Johnson & Johnson“ vakcina nuo COVID-19, kol tiriamas ryšys tarp šių skiepų ir retų kraujo krešulių susidarymo. Bendrovė savo ruožtu pranešė, kad atideda vakcinos platinimą Europoje. FDA ir Ligų kontrolės centrai CDC vertina „galimai reikšmingus“ pranešimus apie šešis retų kraujo krešulių susidarymo smegenyse atvejus paskiepytoms 18–48 metų moterims.

Reguliavimo tarnyba nurodė, kad iki pirmadienio JAV buvo suleista daugiau kaip 6,8 mln. „Johnson & Johnson“ vakcinos dozių. Tai reiškia, kad minėtas retas poveikis buvo nustatytas maždaug vienu iš milijono atvejų.

Europos vaistų agentūra (EVA) praėjusią savaitę pranešė vertinanti neįprastų kraujo krešulių susidarymo atvejus po skiepo kompanijos „Johnson & Johnson“ vakcina, tačiau dėl šių reiškinių kol kas nėra priėmusi jokio sprendimo.

Klausimų dėl kraujo krešulių susidarymo kilo ir dėl „AstraZeneca“ vakcinos, kuri pagaminta pagal panašią technologiją kaip ir „Johnson & Johnson“ vakcina.

Lietuvoje ir virtinėje Europos valstybių skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina kovo viduryje buvo laikinai sustabdytas dėl nustatytų tromboembolijos atvejų paskiepytiems žmonėms. Vėliau Europos vaistų agentūra paskelbė, jog ši vakcina nuo COVID-19 yra saugi ir veiksminga, todėl skiepijimas šiuo preparatu buvo atnaujintas, tačiau EVA pabrėžė, kad „negali galutinai atmesti ryšio“ tarp neįprastų kraujo krešulių ir vakcinos, todėl ėmėsi tolesnio tyrimo dėl minėtų retų atvejų. Praėjusią savaitę EVA pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso šalutinis poveikis, bet pažymėjo, jog šių skiepų nauda ir toliau nusveria galimą riziką.