Rogutės, sniegas ir tylios rizikos

Reakcija į šaltį

Pasak „Benu“ vaistininkės Deimantės Zalagaitytės, jeigu grįžus į šiltą aplinką nušalusios odos raudonis tolygiai mažėja ir po 20–30 minučių išnyksta, o liečiant odą ji yra šilta, minkšta ir elastinga, tai – normali organizmo reakcija į šaltį.

„Nušalusi oda atrodo lyg vaškinė, blyški ar melsva, kieta ir sustingusi, jai būdingas sumažėjęs jautrumas. Sušalęs žmogus gali skųstis nejaučiantis skruostų ar pirštų, atsiranda dilgčiojimas, skausmas, tinimas arba pūslės“, – sako vaistininkė.

„Antėja“ šeimos gydytoja Jurga Girutytė priduria, kad nušąla blogai nuo šalčio apsaugotos kūno vietos – rankų ir kojų pirštai, nosis, ausys ir skruostai. Pasak jos, nušalti galima net ir esant ne itin žemai temperatūrai, jeigu oras drėgnas ir vėjuotas.

Pavojus: nušąla blogai nuo šalčio apsaugotos kūno vietos – rankų ir kojų pirštai, nosis, ausys ir skruostai. / adobestock.com nuotr.

Keturi nušalimo laipsniai

Atsižvelgiant į pažeidimo gilumą, pasak jos, skiriami keturi nušalimo laipsniai, o specifiniai simptomai, leidžiantys nustatyti šį laipsnį, paprastai pasireiškia tik po paros.

„Pirmojo laipsnio nušalimas, kai nušalusi vieta pabąla, praeina per keletą dienų, antrojo laipsnio – per 2–3 savaites, trečiojo laipsnio nušalimams būdinga pabalusi, pamėlusi, „marmurinė“ oda, kuri sugyja per 1–2 mėnesius, tačiau lieka randų, o ketvirtojo laipsnio nušalimų atvejais išsivysto gangrena. Tokie nušalimai gydomi chirurgiškai pašalinant apmirusius audinius, o esant plačiam pažeidimui – amputuojant“, – sako J. Girutytė.

Nušalti galima net ir esant ne itin žemai temperatūrai, jeigu oras drėgnas ir vėjuotas.

Didžiausia rizika – vaikams

J. Girutytė priduria, kad nušalti galūnes rizikuoja visi, kurie šaltu oru lauke būna netinkamai apsirengę, tačiau didžiausia rizika nušalti yra kūdikiams, vaikams ir paaugliams.

„Kūdikių termoreguliacinis procesas nepakankamas. Jie greičiau nei suaugusieji praranda šilumą ir nesugeba drebėdami pakankamai jos pagaminti. Taip pat jų oda plonesnė. Vaikų ir paauglių nušalimų priežastys kitokios: jie mano esantys pajėgūs savarankiškai spręsti, kaip rengtis, bet nušąla būtent dėl neteisingos aprangos. Didelis nušalimo pavojus ir pagyvenusiems, vyresniems nei 60 metų žmonėms, taip pat – ir sergantiems lėtinėmis ligomis“, – sako J. Girutytė.

Saugiai: žiemos pramogos – smagios, tačiau tėvai turi pasirūpinti, kad vaikai būtų tinkamai apsirengę. / pexels.com nuotr.

Ypatingas dėmesys

Anot D. Zalagaitytės, ruošiant vaikus į lauką ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ausims, taip pat – rankų pirštams.

„Nykštys dažniausiai nušąla pirmas, tad patariama rinktis ne pirštuotas, o kumštines pirštines. Taip pat labai greitai nušąla ir kojų pirštai, o viena dažniausių klaidų – netinkama avalynė: greitai praleidžiantys drėgmę batai arba per storas kojinių sluoksnis, kuris suspaudžia pėdą, todėl kraujotaka sulėtėja, o tai lemia nušalimą“, – pastebi vaistininkė.

Ji pataria naudoti pošalmį norint apsaugoti ausis, o tinkamai veido apsaugai rekomenduojamas riebus kremas, kurio sudėtyje nėra vandens – jį tepti reikėtų 20–30 minučių prieš einant į lauką.

Taip pat vaikų burnos nederėtų uždengti šaliku, nes čiuožinėjant jis itin greitai sudrėksta – toks šlapias ir šaltas audinys ne tik tiesiogiai liečiasi prie jautrios odos ir padidina nušalimo riziką, tačiau gali sukelti ir odos sudirgimų, niežulį, aplink burną atsirandančių bėrimų.

Kaip padėti odai

„Viena iš pagalbos priemonių jau pažeistai odai – preparatai su dekspantenoliu, kuris mažina uždegimą, niežulį, pagreitina odos gijimo procesus. Jeigu oda buvo pabalusi, išlieka jautri ir perštinti, odos barjeras yra pažeistas, rekomenduojami emolientai su keramidais arba skvalanu, kurie mūsų odoje veikia kaip klijai, neleidžiantys odai toliau dehidradatuoti. Sausai, šiurkščiai, šerpetojančiai odai tinka priemonės su taukmedžio sviestu, kuriame gausu riebalų rūgščių, vitaminų A ir E“, – pataria vaistininkė.

Specialistės pabrėžia, kad itin svarbus yra teisingas nušalusių audinių atšildymas. Pasak D. Zalagaitytės, nušalusios odos nerekomenduojama glausti prie karštų paviršių, trinti sniegu ar rankšluosčiu – bet koks mechaninis poveikis gali dar labiau traumuoti odos paviršių.

Grįžus į šiltą aplinką patariama neskubėti tepti odos riebiu tepalu – pirmiausia derėtų 20–30 minučių luktelėti ir tik tada nušalusias vietas nuplauti drungnu vandeniu, tapšnojant nusausinti ir patepti kremu.

„Jeigu nušalusiose vietose atsirado pūslės, šiltoje aplinkoje oda išlieka pabalusi ar pamėlynavusi, netampa rausva, stiprėja pulsuojantis skausmas, negrįžta jautrumas, tai – signalai, įspėjantys, kad reikia kreiptis į gydytoją“, – teigia vaistininkė.