Kai kurie faktai byloja, kad dailiosios lyties atstovės prie vairo elgiasi kur kas apdairiau nei vyrai. Degalinių tinklo „Vakoil“ ekspertai nusprendė paneigti Lietuvoje paplitusius stereotipus apie vairuotojas moteris.  

1. Nors statistika rodo, jog moterys sukelia daugiau avarijų nei vyrai, tačiau paprastai tai būna smulkūs eismo įvykiai. Stipriosios lyties atstovai net 70 proc. dažniau sukelia rimtas avarijas. Net 73 proc. eismo įvykiuose žūstančių žmonių yra vyrai.

2. Daugiau nei pusė (55 proc.) vairuotojų vyrų teigia, kad jiems yra tekę vairuoti išgėrus. Damos rečiau vairuoja apsvaigusios – tam ryžtasi kiek mažiau nei trečdalis (30 proc.) moterų.

3. Vyrai kelyje pasižymi agresija ir noru lenktyniauti. Moterys prie vairo yra santūresnės, be to, neskuba kitiems eismo dalyviams demonstruoti savo automobilio pranašumų ar plūsti kitų vairuotojų taip dažnai, kaip tai daro vyriškiai.

4. Moterys yra kur kas dėmesingesnės vairuotojos nei vyrai. Jos stebi ir analizuoja aplinką bei smulkiausias jos detales, yra atidžios, kuomet manevruoja. Dėl to dailiosios lyties atstovėms geriau sekasi pasistatyti automobilį. Naujausi tyrimai rodo, kad nors moterys užtrunka keliomis sekundėmis ilgiau nei vyrai, jo šią užduotį atlieka teisingiau.

5. Moterys yra drausmingesnės vairuotojos. Jos gerokai dažniau nei vyrai paiso kelių eismo taisyklių ir ženklų.

6. Moterų atidumas kelyje apsaugo jas nuo išsiblaškymo dažniau nei vyrus. Vairuotojų apklausos rodo, jog 40 proc. moterų atkreipia dėmesį į pakelės reklamas, afišas, tačiau dar daugiau – net 51 proc. – vairuotojų vyrų teigia, jog tokios priemonės veikia neigiamai ir blaško jų dėmesį.

7. Nors dominuoja nuomonė, kad plepios yra būtent moterys, kelyje kalbėti telefonu be laisvų rankų įrangos dažniau yra pratę vyrai. Pasak apklausų, vairuodami mobiliuoju telefonu naudojasi 22 proc. vyrų ir 15 proc. moterų.

8. Lietuvoje 2011 m. moterims buvo išduota daugiau pradedančiojo vairuotojo pažymėjimų nei vyrams. Pažymėjimai buvo išduoti 22 202 moterims ir 21 127 vyrams.

9. Vargu, ar Lietuvoje rastume bent vieną vyrą, vairuojantį geriau už kultinę Vokietijos lenktynininkę Jutą Kleinšmidt. Ji yra daugkartinė ralio Paryžius-Dakaras dalyvė ir nugalėtoja. Ši moteris pirmąkart lenktynėse pasirodė 1988 m. su motociklu. Vėliau dviratė transporto priemonė buvo pakeista automobiliu. 2001 m. J. Kleinšmidt tapo pirmąja moterimi, nugalėjusia ralyje.

10. Visgi besirinkdamos savo keturratę priemonę, dailiosios lyties atstovės išlieka itin moteriškos. Pirmiausia, jos domisi automobilio dizainu, spalva, o techniniai automobilio duomenys moterims yra mažiau aktualūs. Automobilio išsirinkimui jos vidutiniškai užtrunka 17 savaičių – t. y. triskart ilgiau nei vyrai.